Revizijos aktai ir kt. žinios

Atviras laiškas sodų bendrijos „Žalesėlis“

bendruomenei...

Nesu įpareigotas teikti informaciją visuotinam susirinkimui apie vykstančius procesus sodininkų bendrijoje „Žalesėlis“ , bet siūlau atsižvelgti į tai kad bendrijos valdybos pirmininkas (valdyba) į susirinkimo darbotvarkę 8. kl. įtraukė „ 8. Informacija apie Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį, ieškovo p. E. Vaitkaus teismo įpareigojimų vykdymą ir jo paruoštus dokumentus“. Atkreipkite dėmesį į formuluotę - „apylinkės teismo nutartį, ieškovo p. E. Vaitkaus teismo įpareigojimų vykdymą ir jo paruoštus dokumentus“. Šiame teiginyje neįžvelgiu nei sąžinės nei proto, todėl pareiškiu, kad bandymas tokiu būdu įvykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartį Civilinės bylos Nr. e2-714-1141/2021 procese yra Sodo bendruomenės klaidinimas bei teismo ir ieškovo menkinimas.

Siekdamas aiškumo teisiniame procese, skelbiu ištrauką iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nutarties:

"Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 294 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Patvirtinti ieškovo Edmundo Vaitkaus (asmens kodas ) bei atsakovės Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ (juridinio asmens kodas 186498898) (toliau kartu – Šalys) 2021 m. gegužės 27 d. pasirašytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria Šalys susitarė:

Sodininkų bendrija „Žalesėlis“ įsipareigoja pirmame 2021 metais vyksiančiame Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ susirinkime iškelti šiuos klausimus, įtraukiant juos į susirinkimo darbotvarkę:
Dėl įstatų naujos redakcijos parengimo. Naujos įstatų redakcijos projektą parengia Edmundas Vaitkus, o Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ atstovas, valdybos pirmininkas Gintautas Bergas įsipareigoja įtraukti šį klausimą į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę ir leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu projektu ir naujos įstatų redakcijos projektu.
Dėl įstatų pataisų parengimo, kuriomis būtų nustatomas susitarimas tarp Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ ir žemės valdos savininko. Susitarimo ir jo priedo „Mokesčių Sodininkų bendrijos „Žaleslėlis“ apskaičiavimo žemės sklypų savininkams tvarka“ projektus parengia Edmundas Vaitkus, o Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ atstovas valdybos pirmininkas Gintautas Bergas įsipareigoja įtraukti šį klausimą į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę ir leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu ir susitarimo bei jo priedų projektais.

8.3. Tam, kad į Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ artimiausio visuotinio susirinkimo darbotvarkę būtų savalaikiai įtraukti Taikos sutarties 1.1. ir 1.2. punktuose numatyti klausimai, Edmundas Vaitkus ne vėliau kaip iki 2021 m. liepos 25 d. įsipareigoja pateikti Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ valdybos pirmininkui Gintautui Bergui šių dokumentų projektus:

Naujos Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatų redakcijos projektą;
Susitarimo tarp Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ ir žemės sklypo savininko projektą;
Mokesčių Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ apskaičiavimo žemės sklypų savininkams tvarkos projektą.

Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir teismo nutarties, kuria ji bus patvirtina, įsiteisėjimo datos ir galios tol, kol bus įvykdytos visos jos sąlygos. Įvykdžius visus Taikos sutarties įsipareigojimus, Šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės.

Šalys viena kitai pareiškia ir patvirtina, kad Taikos sutartis sudaryta nenaudojant apgaulės, spaudimo, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, visos Taikos sutarties sudarymo aplinkybės, esmė bei pasekmės Šalims yra žinomos, priimtinos ir buvo individualiai aptartos.

Šalys patvirtina, kad Taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį. Šalims yra išaiškintos Taikos sutarties sudarymo pasekmės. Kiekviena šalis nereikalauja iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Visi ginčai, kylantys iš Taikos sutarties pirmiausiai turi būti sprendžiami Šalių derybų keliu. Nepavykus kilusio ginčo išspręsti Šalių derybų būdu – ginčas perduodamas nagrinėti atitinkamam Lietuvos Respublikos teismui.

Visi kiti klausimai, kurie nėra aptarti Taikos sutartyje, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Taikos sutartis sudaroma Šalių gera valia trimis egzemplioriais – po vieną Taikos sutarties Šalims ir vienas paliekamas civilinėje byloje Nr. e2-714-1141/2021, kurioje Šalys prašo Taikos sutartį patvirtinti teismo.".

Pateikiau įstatų papildymo projektą

Kaip matome iš Teismo nutarties, tai nėra kažkokios informacijos, o konkretaus projekto pateikimas ir sodo bendruomenės supažindinimas bei įtraukimas į visuotino susirinkimo darbotvarkę.

Vykdydamas Teismo nutartį, kartu su teisininkais parengiau subalansuotą ir Sodininkų bendrijos įstatymo nuostatas atitinkantį, apibendrintą Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatų papildymo projektą ir e.p. adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. pateikiau valdybos pirmininkui Gintautui Bergui. Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“- įstatų papildymo projektas:

PASIŪLYMAS DĖL SODININKŲ BENDRIJOIS „ŽALESĖLIS“ ĮSTATŲ PAKEITIMO Pasikeitus LIETUVOS RESPUBLIKOS

SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMo NR. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 STRAIPSNIŲ IR penktojo SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO pakeitimo

2021-07-20

Vilnius

Dėl Įstatų 22 punkto 22.5. papunkčio dalies teksto žodžių <<atsižvelgiant į sklypo dydį.>>panaikinimo, Įstatų papildymo naujos redakcijos 22.6 papunkčiu ir sekančių Įstatų papunkčių numeraciją pakeičiant į 22.7, 22.8, 22.9, 22.10:

23.5 pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti Bendrijos išlaidas, susijusias su Bendrijos teritorijos bendrojo naudojimo objektų įrengimu, valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat su bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra. , atsižvelgiant į sklypo dydį.

Papildyti Įstatų 22 straipsnį naujos redakcijos 6 dalimi, sekančias įstatų dalis pervardinant į 22.7, 22.8, 22.9, 22.10:

22 punkto 22.6 papunktis:

22.6. Kiekvienas Bendrijos bendraturtis privalo laikytis aukštesnės galios teisės akto- CK 4.76 str. nustatyto imperatyvaus reikalavimo mokėti proporcingus mokesčius, atsižvelgiant į Bendrijos nario dalį Bendrijos turte, prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Tokiu pat principu nustatomi ir mokesčiai ne bendrijos nariams „Kitiems asmenims“. Papunktyje nustatytas mokesčių mokėjimas Bendrijos nariui ar „Kitam asmeniui“ prašant gali būti apskaičiuotas, atsižvelgiant į sklypo plotą.

Atsiliepimo ar pastabų į pasiūlymą negauta.

Gavęs Naujos Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatų redakcijos projektą, valdybos pirmininkas Gintautas Bergas turėjo vykdyti įsipareigojimą ir šį klausimą įtraukti į artimiausio šaukiamo susirinkimo darbotvarkę, taip pat leisti visiems Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ teritorijoje žemės sklypus turintiems asmenims susipažinti su sprendimo šiuo klausimu ir susitarimo bei jo priedo projektu, bet, deja, nieko panašaus neįvyko – įstatų papildymo projektas nei paviešintas, nei paskelbtas, nei įtrauktas į darbotvarkę nebuvo.

Įvertinus G. Bergo tolimesnę veiksmų seką, galima daryti prielaidą, kad galimai toks sprendimas susijęs su G. Bergo šeimyninėmis problemomis t.y. su atsiskaitymu už advokato paslaugas advokatei, kuri pagal turimą informaciją atstovauja G. Bergo interesus ir sėkmingai vilkino skyrybų ir turto pasidalinimo procesą. Gauta žinutę, kurios tekstas: „galiu tik tiek pasakyti, kad jis nuo 2017 m. bylinėjasi su savo šeima. Turiu pagrindo matyti, kad iš sodininkų lėšų jis apmoka savo asmenines bylinėjimosi išlaidas, tai pačiai advokatei .“ Turiu pasakyti, kad nutekėjus informacijai ir per p. J. Aliulienę ši žinia pasiekė G. Bergą ir 2021- 08-26 šeimos byla buvo baigta.

Tikrai tokiam teiginiui esama pagrindo, nes advokatė civilinėje byloje Nr. e2-714-1141/2021

pateikė du prašymus apmokėti atstovavimo išlaidas: viename prašyme nurodoma 1200 euru, kitame - 450 eurų. Manau, kad tokiais veiksmais pažeista profesinė etika tiek iš advokatės, tiek iš valdybos pirmininko G. Bergo pusės, jų užimtoje pozicijoje galima įžvelgti ir poveikio galimybę - galios naudojimą per sodininkų šeimos narius, supainiojant asmeninius ir sodo bendrijos „Žalesėlis“ interesus, taip sukuriant paskatas veikti savo naudai. Bylos vilkinimas visiškai priimtinas G. Bergui - kuo ilgiau bylinėsimės, tuo daugiau pinigėlių galėsime išplauti.

Susipažinus su ūkinės finansinės veiklos patikrinimo aktu, pateiktas faktas, kad per 2020 m. buhalterinės išlaidos bendrijoje sudarė 10 000 eurų. Ar tokia suma , išmokėta už buhalterines paslaugas nereikalauja atskiro tyrimo? Galimai, tai nusikalstama veika?

Kad būtų suprantamiau, paaiškinu poziciją, kodėl susirinkime svarstant 2021sąmatos klausimus, jie buvo visiškai atsieti nuo mokesčių mokėjimo principo. SB renkamas nario mokestis buvo svarstomas keliuose SB visuotiniuose susirinkimuose, bet vieningo sutarimo šiuo klausimu SB nėra ir jo svarstymas vis atidedamas. SB „Žalesėlis" įstatuose nario mokesčio surinkimas yra aiškiai susietas su turimu žemės sklypo plotu, todėl norint keisti apmokėjimo tvarką būtina pakeisti „Žalesėlio" įstatus. Naujasis SB įstatymas įpareigojo sodininkų bendrijas savo ataskaitiniuose susirinkimuose apsvarstyti esamus įstatus, užtikrinant, kad jie neprieštarautų naujam SB įstatymui. Tame tarpe ir SBĮ 31 straipsniui „Bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatų galiojimas bei keitimas“ :

"Bendrijų, susivienijimų ir draugijų, įsteigtų iki šio Įstatymo įsigaliojimo, įstatai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams". (citata iš sodų bendrijis ist.)
Bendrijų, susivienijimų ir draugijų įstatus, prieštaraujančius Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams, turi pakeisti pirmasis po šio Įstatymo įsigaliojimo sušauktas jų organas, turintis teisę keisti įstatus.

Susirinkimas nustatęs, kad 2021 metams mokesčiai bus renkami po 10 EUR už turimą žemės arą, prieštarauja SBĮ 5 str. 5 d. nuostatų, kad „Kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą“. Taigi mokesčių apskaičiavimas ne SB nariams t.y. kitų asmenų atžvilgiu yra ne nuo arų kiekio, o proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusius su bendrąja daline nuosavybe.

2020 rugpjūčio 22 d. pakartotiniame visuotiniame susirinkime kaip ir buvo numatyta atsižvelgti į įstatymo nuostatas "peržiūrėti SB „Žalesėlis" įstatus, Valdybos darbo reglamentą užtikrinant, kad jie neprieštarautų naujo SB įstatymo bei Civilinio Kodekso nuostatoms, pakviečiant į peržiūrėjimo grupę suinteresuotus SB narius ir pateikti peržiūrėtus dokumentus SB visuotinio susirinkimo svarstymui.“ Bet susirinkimo sprendimas buvo ignoruotas - susirinkimo data nebuvo numatyta,visuotinis susirinkimas nebuvo surengtas, taip pat nepaisoma Sodininkų bendrijos įstatymo ir teismo nutarties. Todėl įstatymų nustatytais pagrindais visuotino susirinkimo priimti sprendimai dėl mokesčių mokėjimo nuo sklypo ploto yra niekiniai, neturintys teisinės galios bei boikotuotini. Taip pat nebuvo vykdomi ir kiti visuotino susirinkimo spendimai, kaip: atšaukti 2008-2018 metų laikotarpiu veikusius ir šiuo metu veikiančius valdybos narius: E. Bulovą, S. Ulkę ir L. Daugėnienę (atsistatydino), kaip praradusius pasitikėjimą. Akivaizdu, kad bendrijos valdybos pirmininkas (valdyba) negina sodininkų interesų, nepaiso Sodų bendrijos įstatymo, kuriame nurodoma, kad privalo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Manau, kad mūsų bendrijoje slepiami nusikaltimai ir nusikaltimus padarę asmenys, o balsuojantys už atsisakymą, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas, tampa savotiškais nusikaltimo bendrininkais. Revizijios komisija susirupinusi tokiais mažareikšmiais dalykais, kap kodėl Žalesėlio internetinis puslapis nefunkcionuoja. Valdybos pirmininkas turėtų paaiškinti susirinkimui kada planuojama šį darbą užbaigti. Tas jūsų valdybos pirmininkas, visais įmanomais būdais blokuoja svetainės veiklą, manau, kad pastebėjote, jog svetainės adresas pasikeitęs, o tai nutiko todėl, kad ankstesnis adresas (www.zaleselis.lt) buvo išvyliotas iš jo savininko (naudigo idioto) ir man teko registruoti kitą, kuris dabar funkcionuoja

WWW. ZALESELIS.EU .

Bendrijoje praktikuojamas nusikaltimo slėpimas, motyvuojant įstatymų nežinojimu ar netinkamu jų nuostatų suvokimu, nors tai ir neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Tokiu būdu teisingumo paieškų našta tampa pavienių asmenų (sodininkų), o ne administruojančio organo (valdybos) rūpesčiu. Tokiu pvz. yra tapęs pradėtas VILNIAUS APYGARDOS PROKURATŪROS 2-ojo BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO SKYRIUS ikiteisminis tyrimas Nr.02-2-00239-21 dėl buvusio sodininkų bendrijos "Žalesėlis" pirmininko ir buhalterių galimai padarytų nusikalstamų veikų t.y. sodininkų bendrijos "Žalesėlis" turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Daugiau informacijos teisingumo paieškos kl.: www.zeleselis.eu.

Grupei Lietuvos Respublikos Seimo narių pasišovus išspręsti sodo bendrijų problemas, galima suabejoti sprendimo geranoriškumu. Praeitos kadencijos Seimo narių, priimtos ne kurios Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos susiveda į interesus, tam, kad tenkinti kažkieno užgaidas - įstatymo pataisose paliekamos dviprasmybės, o kad užtikrinti įstatymo veikimą, - sodininkai kreipiasi į teismą. Būtų paprasčiau, jeigu Vyriausybei būtų pavesta nustatyti įstatymo vykdymo tvarką, bet jos nėra ,dėl to tenka metų metus aiškintis teismuose, o ne (jeigu nerimtai) užsiimti sodininkavimu.

Pagarbiai,

Edmundas Vaitkus

LIETUVOS RESPUBLIKOS SODININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMo NR. IX-1934 2, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27 STRAIPSNIŲ IR penktojo SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 22¹ STRAIPSNIU Įstatymo pakeitimo priėmimas (vaizdo įrašas)

Teisininkas atsako: kada už kritiką gali būti baudžiama?

Teisingumas / Goda Pranytė

Skaitytojas klausia: „Kodėl demokratinėje Lietuvoje žmogus persekiojamas už kritiką ir yra net tampomas po teismus? Juk tai draudžia pagrindinis šalies įstatymas – LR Konstitucija. Tačiau tai realiai vyksta.“

Atsako LJAA narė Goda Pranytė:

„Demokratinėje Lietuvoje kiekvienas žmogus turi teisę turėti ir laisvai reikšti savo nuomonę, įsitikinimus bei idėjas. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta ne tik žmogaus teisė į žodžio laisvę, joje taip pat yra nurodoma ir galimybė šią teisę riboti įstatymais. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijoje, Lietuvoje galiojančioje nuo 1995 m. birželio 20 d. ir turinčioje didžiulę įtaką mūsų šalies teisei.

Taigi žmogaus teisė išsakyti savo nuomonę, įsitikinimus nėra begalinė ir turi tam tikrus ribojimus, kurie saugo kitų asmenų teisę į garbę ir orumą.

Vienas svarbiausių dalykų kalbant apie žodžio laisvę yra suvokimas, kas gali būti vertinama kaip tam tikra saviraiškos forma, būdas išreikšti savo požiūrį tam tikrais klausimais – šiuo atveju tai būtų kritika, o kada jau prasideda kito asmens įžeidinėjimas, šmeižtas, kitoks garbės ir orumo pažeminimas.

Atsakant į klausimą, galima teigti: jei asmuo atsidūrė teisme, ko gero, buvo peržengta riba tarp kritikos, kaip nuomonės išreiškimo būdo, ir neapykantos kurstymo arba šmeižto.

Jei asmuo atsidūrė teisme, ko gero, buvo peržengta riba tarp kritikos, kaip nuomonės išreiškimo būdo, ir neapykantos kurstymo arba šmeižto.

LR baudžiamajame kodekse neapykantos kurstymas yra apibrėžtas kaip bet kokios formos fizinio ar juridinio asmens veikimas, kuris yra nukreiptas prieš žmogų ar visuomenės grupę, turinčią specifinių požymių, pavyzdžiui: lytis, amžius, seksualinė orientacija, neįgalumas, rasė, tautybė, kalba, kilmė ar socialinė padėtis. Vadinasi, kritika, kaip neigiamos nuomonės išreiškimas tam tikra tema, į neapykantos kalbą virsta tada, kai atsiranda patyčios, įžeidinėjimas arba diskriminacija dėl jau anksčiau minėtų asmens požymių.

Patyčiomis yra laikomi tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama įžeisti, įskaudinti ar sukelti psichologinę įtampą kitam asmeniui, o diskriminaciją galima įvardinti tada, kai asmuo be objektyvių priežasčių, tik dėl tam tikrų požymių, tarkime, seksualinės orientacijos ar lyties, yra vertinamas neteisingai ar išskiriamas iš kitų.

Norisi pridurti, kad teisinė atsakomybė gresia ir tuo atveju, jeigu asmuo išsakydamas savo nuomonę pateikė visiškai arba iš dalies melagingą informaciją, nes tai jau yra šmeižto požymiai. LR Baudžiamajame kodekse šmeižimu apibrėžti tokie veiksmai, kai iš dalies ar visiškai tiesos neatitinkanti informacija buvo tyčia perduota tretiesiems asmenims ar paskelbta viešai, siekiant pažeminti žmogaus garbę ir orumą ar sumenkinti asmens patikimumą.

Remiantis teismų praktika, siekiant įrodyti šmeižtą labai svarbu yra faktai. Teismas vertina, ar paskleista negatyvi informacija yra pagrįsta tikromis ir patikimomis aplinkybėmis, ar esama objektyvių faktų, įrodančių šmeižto buvimą ar nebuvimą. Pavyzdžiui, viešai pareiškus, kad kitas asmuo yra vagis, ir šiam kreipusis į teismą dėl šmeižto, teismui tektų pateikti faktus, jog pareiškėjas tikrai yra pasisavinęs kokį nors svetimą turtą.

Kalbant apie atsakomybę už šmeižtą ar neapykantos kurstymą, svarbu pastebėti, kad įstatymai nenumato griežtų kriterijų, pagal kuriuos būtų sprendžiama kuriuo būdu – baudžiamuoju ar civiliniu procesu – bus ginama asmens garbė ir orumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, jog ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, o baudžiamoji atsakomybė turi būti kraštutinė priemonė, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti reikalingų tikslų. Taigi kokia atsakomybė – baudžiamoji ar civilinė – bus taikoma asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią ar neapykantą kurstančią informaciją, priklausys nuo to, kokio pavojingumo tai buvo veiksmai.

Pažymėtina ir tai, kad kritikos ribos yra platesnės kalbant apie viešus asmenis – politikus, garsenybes ir pan., kurie jau turi būti nusiteikę, kad dėl užimamų pareigų, vykdomos veiklos ar statuso visuomenėje gali sulaukti daugiau negatyvių nuomonių, negu kiti asmenys.

Be to, svarbu ir intencija, kodėl tam tikra informacija, kuri gali būti prieštaringai vertinama, yra viešai išsakoma. LR Civilinis kodeksas numato, jog asmuo, paskleidęs galimai melagingą informaciją, yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės tuo atveju, jeigu paskelbta informacija yra apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiką, įrodžius, jog buvo siekta sąžiningai supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Tačiau net ir tokiais atvejais, kai negatyvi nuomonė skleidžiama viešojo intereso tikslu, siekiant visuomenę supažindinti su svarbia informacija, asmuo turėtų remtis bent keletu patikimų faktų ir stengtis išlaikyti etiškos kalbos standartus.“

LJAA – tai asociacija, kuri vienija šalies advokatus bei jų padėjėjus iki 45 metų ir teisės mokslų studentus bei absolventus. Nariai specializuojasi įvairiose teisės srityse, todėl gali pasidalinti žiniomis bei patirtimi.

Jums aktualius klausimus teisininkams galite užduoti ir jūs el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Skaitytojų prašome savo situaciją išdėstyti aiškiai ir konkrečiai, nurodyti savo kontaktus (jie nebus viešinami), kad, kilus neaiškumui, būtų galima susisiekti su klausimo autoriumi.

Atsakymai yra bendro pobūdžio, parengti pagal pateiktą paklausimą ir neprilygsta individualiai teisininko konsultacijai.

Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ 2020 metų ūkinės-
finansinės veiklos patikrinimo aktas

2020 rugpjūčio 9

Įžanga

2020 metų ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą atliko revizijos komisija (pirmininkas Jeronimas Maskeliūnas bei nariai Gracijus Naujikas ir Nemunas Biknius).

Patikrinimas apima laikotarpį nuo 2020 metų sausio 1 dienos iki 2020 gruodžio 31.

Patikrinimo pagrindu buvo LR Sodininkų Bendrijų Įstatymo 2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934 suvestinė redakcija nuo 2020-01-01, Supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas patvirtintas LR Finansų ministro 2018 gruodžio 18 dienos įsakymu Nr. 1K-443 bei Sodininkų bendrijos ..Žalesėlis“ Įstatai, patvirtinti SB Žalesėlis visuotiniame susirinkime 2020 metais. Įstatų 87-90 straipsniai nustato Revizijos komisijos sudėtį bei veiklos pobūdį:

BENDRIJOS VEIKLOS KONTROLĖ
Bendrijos ūkinę finansinę veiklą kontroliuoja revizijos komisija. Jos narių skaičius 3 (trys). Revizijos komisijos nariai ir jos pirmininkas renkamas narių susirinkime 3 (trijų) metų kadencijai. Revizijos komisijos darbo tvarką nustato jos darbo reglamentas.
Revizijos komisijos nariu negali būti Bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, ir asmenys, kuriuos su Bendrijos valdybos nariais sieja giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, saikai, broliai, seserys, taip pat sutuoktinių ar sugyventinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai).
Revizijos komisija:

90.1. tikrina Bendrijos ūkinę finansinę veiklą,

90 2. informuoja Bendrijos narių susirinkimą. Bendrijos valdybą apie Bendrijos veiklos pažeidimus;

Del koronaviruso ( COVID 19) vyriausybes paskelbtas karantinas koregavo RK veiklą, todėl Revizijos komisija praktiškai galėjo imtis revizuos dalbų tik nuo 202 l liepos mėnesio.

Ūkinė finansinė veikla

Susipažinus su ūkines finansines veiklos tvarkymu nustatėme, kad banko, kasos, pajamų, išlaidų tvarkymas vykdomas prisilaikant teises aktų reikalavimų. Vedamas sumokėtų mokesčių surinkimo apskaitos ir išlaidų žurnalas/suvestine, iš kurio galima nustatyti kiek per mėnesį surinkta lėšų ir kiek jų išleista bei kuriems tikslams. Bendruomenes išlaidoms pateisinti yra dokumentai susegti į specialų segtuvą. Iš pateiktų dokumentų bei paaiškinimų galima padaryti išvadą, kad finansinės apskaitos dokumentai yra tvarkomi prisilaikant teisės aktų reikalavimų.

Griežtos atskaitomybės blankai yra registruojami ir apskaitomi, kaip to reikalauja teisės aktai.

Lėšos bendrijų reikmėms buvo renkamos daugiausia bankiniais pavedimais, kai kiekvienam bendrijos nariui ar kitam asmeniui buvo duodamas lapelis su įrašytu bendrijos sąskaitos numeriu ir bendrijos narys ar kitas asmuo sumokėdavo jam priklausančią įmoką, priklausomai nuo turimo sklypo ploto. Kita palyginti nedidelė bendrijos narių ar kitų grupė mokėjo grynais pinigais. Mokant grynais pinigais buvo išrašomas kvitas ir gautos lėšos buvo laikomos kasoje arba įnešamos į bendrijos sąskaitą banke. Kasoje esanti dalis buvo naudojama atlyginimams mokėti, einamosioms išlaidoms. Toks mišrus lėšų rinkimo būdas buvo patvirtintas praeitame bendruomenės ataskaitiniame susirinkime. Revizijos komisija yra tos nuomonės, kad visi atsiskaitymai su samdomais darbuotojais už darbus turėtų vykti atsiskaitant per banką (žr. Išvados ir pasiūlymai). Panašus pasiūlymas yra svarstomas vyriausybėje. Projekte numatoma visiems samdomiems darbuotojams atlyginimus mokėti per bankus, todėl neliks būtinybės saugoti surinktas lėšas kasoje.

Mokant mokesčius bankiniais pavedimais, labai patogu buhalteriniu požiūriu, tačiau ne visi mokėtojai nurodo savo sklypų pavadinimus, kartais nenurodoma sklypo savininko pavardė, o mokėjimo pavedime matoma tik sumokėjusio asmens pavardė, todėl buhalterei atsiranda daugiau darbo viską teisingai suskaičiuoti, kad sklypo savininkas nepatektų į skolininkų sąrašus. Tačiau mišrus mokesčių rinkimo būdas buvo gan patogus tiems vyresniems mūsų bendrijos nariams, kurie savo išlaidas buvo ir yraįpratę tvarkyti grynųjų lėšų apskaitos pagrindu.

Esami teisės aktai nenustato per kokį laikotarpį sodininkų bendrijų narių surinktos lėšos turi būti įnešamos į bendrijų bankų sąskaitas, todėl Revizijos Komisija negalėjo konstatuoti, kad tai buvo finansinis pažeidimas.

Nario mokesčio už 2020 metus iki 2021-08-08 nesumokėjo 79 nariai ar kiti asmenys už 10669,38 eurų sumą. Bendrijos buhalterė turėtų informuoti šį visuotinį ataskaitinį susirinkimą kokia situacija yra susirinkimo dienai. Bendrija turėtų nuspręsti ką daryti su jau eilę metų nemokančiais skolininkais. Praeitų metų ataskaitiniame susirinkime buvo patvirtinta, kad visi mokesčius už einamuosius metus turi sumokėti liepos 1 dienos.

2020 metų gruodžio 31 dienai bendrijos kasoje buvo 248,63 EUR, o bendrijos sąskaitoje banke - 43598,27 EUR.

Bendrijos pajamų ir išlaidų/sąnaudų struktūra pateikta lentelėje žemiau, iš kurios labai aiškiai matosi visos bendrijos pajamos ir sąnaudos. Pasirinktiniu būdu patikrinus įvairias sąnaudas, buvo rasti visi pateisinantys sąnaudas dokumentai. Reikia pagirti buhalterę, paruošusią tokią lentelę. Tai žymiai palengvino revizijos komisijos darbą.

Zalesėlio SB pajamų ir sąnaudų struktūra 2020 metais (gruodžio 31d)

Eil. Nr.	Straipsniai	Suma EUR
I.	Pajamos	¹⁵³⁹⁹
II.	Išlaidos/są naudos	15399

1.	Elektros energijai	2237
2.	Darbuotojų išlaikymo	7575
3.	Degalai	169
4.	Banko paslaugų	⁷¹
5.	Bendrosios	666
6.	Patirtos ūkinės veiklos	56
7.	Elektros energijos sąnaudos	1964
8.	Remontas	1019
9.	Darbo priemonės ;	667
10.	1 Ryšių paslaugos, įskaitant internetą	36
11.	Kanceliarinės prekės	46
12.	Apšvietimo lempos	76
13.	Buhalterinės įmonės paslaugos	2560
14.	Susivienijimo „Sodai“ narystės įmoka	225

Bendrijos pajamas sudarė bendrijos narių ir kitų asmenų įmokos, Mezono įnašai už bokštą bendrijos teritorijoje bei pajamos gautos iš bendrijos narių kaip parama nuo 2% fizinių asmenų pajamų mokesčio.

Darbo užmokesčio samdomiems darbuotojams apskaita vedama, tačiau neradome sutarties su valdybos pirmininku. Reikia pažymėti, kad bendrijos pirmininkas nebuvo kasmetinėse atostogose. Manome, kad kiekvienas darbuotojas privalo išeiti kasmetinių. ypač tarp lapkričio ir kovo mėn., kai bendrijos aktyvumas sumažėja. Taip pat reikia pažymėti, kad buhalterinės išlaidos mūsų bendrijoje 2020 metais buvo gana didelės ir sudarė 10 000 eur per metus. Iš dalies tai susiję su situacija, kai bendrijoje nebuvo nuolatinės buhalterės, todėl ir buvo sumokėta 2560 „Aldmikos“ buhalterinei įmonei, kuri bendrijai laikinai teikė buhalterines paslaugas.

Bendrijos turto aprašas yra labai lėtai ruošiamas. Projektas deja dar nepabaigtas, o jis turėtų būti patvirtintas bendrijos visuotiniame susirinkime. Revizijos Komisija atkreipia Valdybos ir visuotinio susirinkimo dėmesi, kad tą darbą reikia paspartinti. LR teisės aktai nenumato turto aprašo tipinės formos ir struktūros todėl Revizijos Komisija akcentuoja, kad Bendrijos valdyba turi parengti ir pateikti ir patvirtinti bendrijos visuotiname susirinkime.

(žr. išvadas ir pasiūlymus)

Bendrijos valdyba turi apsvarstyti ir pateikti susirinkimui pasiūlymus, kaip elgsimės jei kai kuriuose kraštiniuose sklypuose esantys bendrijos nariai naudojasi bendrijos nuosavybei priklausančia žeme. Tokia žemė gali būti naudojama tik bendruomenės reikmėms. Ji negali būti nuomojama suinteresuotiems bendrijos nariams ir teisiškai už ją negalima reikalauti besinaudojančių už ją sumokėti jokių papildomų mokesčių.

Būtina pažymėti, kad Bendrijos dokumentų tvarkymui ir ypač jų viešinimui internete ar kitu būdu reikalinga skirti daugiau dėmesio, nes labai gerai žinoma, kad tik viešumas užkerta kelią daugeliui negerovių ar pažeidimų. Valdybos darbo planai bei posėdžių protokolai turi būti viešinami, geriausia internetinėje svetainėje, kurią būtina kuo greičiau atstatyti, nes šiuo metu Žalesėlio intemetinis puslapis nefunkcionuoja. Valdybos pirmininkas turėtų paaiškinti susirinkimui kada planuojama šį darbą užbaigti. Į šį internetinį reikėtų sukelti visus bendrijos valdybos bei visuotinių susirinkimų protokolus bei metines finansines ataskaitas.

Nebūtina rašyti labai išsamius posėdžių protokolus, tačiau būtina trumpai nurodyti svarstytus klausimus ir pasisakymų santrumpas taip, kad visiems būtų labai aišku, kodėl vienas ar kitas sprendimai yra priimti ir kas atsakingas už jų įgyvendinimą/kontrolę. Turi būti lengvai prieinami visi dokumentai ypač darbų pagrindimo nutarimai ar sutartys nustatančios apmokėjimus už darbus; bei apmokėjimų už paslaugas pavedimai ir kt. Visa tai viešinant internete nekils bereikalingų klausimų ar insinuacijų.

Būtina pažymėti, kad Facebuk‘e yra sukurta Žalesėlis S/В Group, kuriame jau yra apie 60 sekėjų. Labai kviečiame prisijungti prie sekėjų ir dalintis jums svarbia informacija.

Bendrijos valdyba buvo nusprendusi rinkti nustatytą mokestį už kelio gadinimą/žalojimą naudojant sunkiasvorį transportą statant ar rekonstruojant namus. Buvo ir Revizijos Komisijos siūlymai šiuo klausimu. Visa eilė bendrijos narių, kurie sumokėjo tokį mokestį piktinosi tais nariais, kurie atsisakė tai daryti.

LR Teismas yra pasisakęs, kad civilinės atsakomybės taikymui (civilinė deliktinė atsakomybė žemės sklvpo savininkams, jeigu bus padarytas kelio sugadinimas ar kitokia žala) būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, deliktinė civilinė atsakomvbė negalima. Jei žala padaryta bendrijos keliams nėra konstatuota, o mokestinė našta perkeliama tik daliai bendrijos narių, bet, ne visiems bendrijos nariams, yra konstatuojama kaip prieštaravimai imperatyviosioms teises normoms. Bendrijos nariai moka mokesčius bendrijai proporcingai savo daliai. Atskiro mokesčio skiriamo keliu remontui nustatymas tik statantiems ar rekonstruojantiems namus, t.y. siauram bendrijos narių ratui, pažeidžia CK 4.76 str. straipsnio įtvirtintą principą bei solidarumo, lygiateisiškumo. demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo principus.

Bendrijos valdyba turėtų labai gerai apsvarstyti ar teikti susirinkimui tvirtinti panašaus pobūdžio siūlymus ateityje, nesant tikriems, kad tokie siūlymai neprieštarauja esamiems LR teisės aktams.

Bendrijos Valdyba turėtų pasirūpinti, kad bendrijos nariai ir kiti asmenys pilnai suprastų apie mokesčių ar kitų lėšų rinkimo tvarką, o taip pat ne bendrijos narių įsipareigojimus remiantis Sodininkų Bendrijų Įstatymu bei kitais teisės aktais (LR Civilinio Kodeksu) reikalavimais.

Išvados ir pasiūlymai

Revizijos komisija rekomenduoja Bendrijos valdybai peržiūrėti ir visuotiniame Bendrijos narių susirinkime patvirtinti lėšų rinkimo tvarką ir jos laikytis.
Revizijos komisija rekomenduoja, kad visi atsiskaitymai su samdomais darbuotojais už atliktus darbus arba už prekes turėtų būti vykdomi bankine kortele arba bankiniu pavedimu.
Revizijos Komisija ragina bendrijos valdybą paspartinti ir visuotiniame Bendrijos narių susirinkime patvirtinti Bendrijos turto aprašą, kaip to reikalauja Sodininkų Bendrijų Įstatymas.
Bendrijos valdyba turi parengti ir pateikti susirinkimui svarstyti kas darytina su bendrijos vardu privatizuotais sklypais, kadangi jų išnuomoti ar parduoti juos kaimynystėje esantiems bendrijos nariams ar kitiems asmenims yra negalima.
Revizijos komisija atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu gana smarkiai brangsta medžiagos ir darbai, todėl siūlo bendrijos valdybai apsvarstyti ir pateikti visuotiniam susirinkimui klausimą dėl įmokų padidinimo.
Bendrijos valdybai rekomenduojama parengti aiškius Bendrijos ir ne Bendrijos narių mokesčių rinkimo principus ir tvarką.
Parengti ir patvirtinti Bendrijos dokumentų nomenklatūrą bei daugiau dėmesio kreipti dokumentų formaliam jų sutvarkymui. Būtina paaiškinti, samdomų darbuotojų atlyginimo dydį (prieš mokesčius, ar jau atskaičius mokesčius - į rankas).
Bendrijos susirinkimas turėtų apsvarstyti ir nuspręsti kas atlygins sumokėtas lėšas tiems bendrijos nariams, kurie sumokėjo reikalaujamą kelių gadinimo mokesti, jeigu jie kreipsis su panašiu prašymu.
Visus su Bendrijos veikla susijusius dokumentus, net ir istorinius, bei Bendrijos nariams reikalingą informaciją talpinti internetiniame „Žalesėlio“ Bendrijos puslapyje.

Revizijos komisija:

Pirmininkas: Jeronimas Maskeliūnas

Nariai:

Gracijus Naujikas

Nemunas Biknius

Pateikiu informaciją dėl civilinio proceso Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose svarstymo, Civilinėje byloje Nr. e2-11389-1141/2020 dėl juridinio asmens valdymo organo (Sodų bendrija „Žalesėlis“) sprendimo panaikinimo ir galimybę ginčą spręsti teisinės mediacijos ir taikos sutarties būdu.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMUI

Laisvės pr. 79A, Vilnius

Adresas: Pilkalnio 43 – 24, Vilnius

El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Mob. tel. +3706107484

Atsakovas:

Sodininkų bendrija „Žalesėlis“

Įm. kodas 186498898

Adresas: Ežero g. 3, Riešės seniūnija, Vilniaus rajonas

El. paštas: bergasgintas@gmail.com

Mob. tel.: +37068539531

IEŠKINYS

Dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo panaikinimo

2020 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Žyminis mokestis -100 Eurų

I. GINČO ESMĖ IR FAKTINĖS APLINKYBĖS

Daugiau: Ieškinys dėl juridinio asmens sprendimo panaikinimo

Pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo

Taikos sutartis

Teismo nutartis

Pasiūlymas įstatų pakeitimui

Skundas prokuratūrai

Prokuratūros atsakymas

PRANEŠIMAS

Sodininkų bendrijos „Žalesėlis" valdyba 2021 rugpjūčio mėn. 28 dieną šaukia bendrijos narių
visuotinį ataskaitinį - rinkiminį susirinkimą

Susirinkimo pradžia 11 val. Susirinkimas vyks prie valdybos pastato

SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ

Procedūriniai klausimai
Naujų narių priėmimas
Bendrijos valdybos ataskaita ir jos tvirtinimas
Revizijos komisijos ir jos tvirtinimas
Bendrijos valdybos rinkimai
Bendrijos valdybos p, linko rinkimai
2022 m sausio 1 -2022 m gruodžio 31 bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas
Informacija apie Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį, ieškovo p. E.Vaitkaus teismo įpareigojimų vykdymą ir jo paruoštus dokumentus
Informacija apie planuojamus pagrindinius darbus
Kiti klausimai

Informuojame jeigu šiame susirinkime nebus bendrijos narių kvorumo, pakartotinis susirinkimas su tais pačiais darbotvarkės klausimais bus šaukiamas 2021 m. rugsėjo 11 dieną 11 val. prie bendrijos valdybos pastato.

Su susirinkimo dokumentais galima susipažinti bendrijos valdyboje. Pirmininko tek 8-6853- 9531.

Bendrijos narius ir kitus asmenis, turinčius bendrijoje sklypus, kviečiame aktyviai dalyvauti. Susirinkimo metu bus būtina vykdyti Valstybės lygio ekstremalios situacijos centro vadovo ir Ministrų kabineto sprendimus dėl COV 19 pandemijos.

Valdybos pirmininkas: Gintautas Bergas 2021 rugpjūčio 12d.

Taikos sutartis kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas

Šiandieninėje visuomenėje ir verslo pasaulyje nepavyksta išvengti ginčų, kurie neretai persikelia į teismo posėdžių salę. Bylų skaičiui teismuose nuolat augant, o visuomenės nuomonei apie teisingumo vykdymą teismuose prastėjant, taikos tarp ginčo šalių atkūrimas įgyja vis didesnę reikšmę. Teisminio proceso užbaigimo taikiu susitarimu nauda neabejotina – toks susitarimas taupo ginčo šalių ir teismo laiką, sumažina bylinėjimosi išlaidas, ugdo derybų kultūrą, formuoja teigiamą ginčo šalių nuomonę apie ginčo sprendimo procedūros teisingumą.

Taikos sutartis gali tapti patogia priemone skolų susigrąžinimo reguliavimui – kreditorius, siekdamas išvengti ilgo ginčo nagrinėjimo teisme, gali suteikti tam tikrų nuolaidų skolininkui, pavyzdžiui, atsisakyti dalies delspinigių ar nustatyti palankesnį skolininkui skolos grąžinimo grafiką ir tokiu būdu užsitikrinti galimybę skolą atgauti greičiau.

Taikos sutartis – bendra šalių valia pagrįstas sprendimas, todėl sudarius tokį susitarimą, ieškovo ir atsakovo interesai yra suderinami ir teismui tvirtinti pateikiamas derybų būdu rastas kompromisinis ginčo sprendimas. Sudaryti taikos sutartį CPK leidžia bet kurioje proceso stadijoje.

Galimos šios taikos sutartys:

Taikos sutartis gali būti sudaroma iškilus ginčui iki bylos iškėlimo teisme, vadinamoji neteisminė taikos sutartis. Tokia sutartimi yra išsprendžiamas iškilęs ginčas užkertant kelią kilti teisminiam ginčui ateityje arba išsprendžiami kiti ginčytini klausimai. Tokia sutartis gali būti teikiama tvirtinti teismui. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negali būti tvirtinama.

Tuo tarpu, jeigu tarp šalių iškilęs ginčas jau yra sprendžiamas teisme, gali būti sudaroma teisminė taikos sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas (LR CK 6.985 straipsnis) ir vykdoma LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Taikos sutartis vykdymo procese. Vykdymo procesas yra viena iš civilinio proceso stadijų, kurios pagrindinis tikslas – įvykdyti teismo sprendimą, todėl šio proceso metu išieškotojas ir skolininkas taip pat gali sudaryti taikos sutartį. Taikos sutarties sudarymo vykdymo proceso metu tvarką nustato LR civilinio proceso kodeksas. Skolininkas ir išieškotojas, sutarę dėl taikos sutarties sąlygų, raštu sudarytą taikos sutartį privalo pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kadangi teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi teismo sprendimo galią, jeigu taikos sutarties sąlygos nevykdomos, gali būti išduodamas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties vykdymo.

Svarbu žinoti, jog teismui patvirtinus taikos sutartį, byla nutraukiama. Taikos sutarties sudarymo civilinės bylos nagrinėjimo metu pasekmė yra ir ta, kad sudaręs taikos sutartį, ieškovas laikomas išnaudojusiu savo galimybę kreiptis į teismą, taigi taikos sutarties patvirtinimas teisme užkerta kelią pateikti ieškinį dėl to paties reikalavimo.

Be to, paminėtina, kad sudarius taikos sutartį, ieškovui yra grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą šalys privalo aptarti taikos sutartyje.

BŪDAS KAIP NEPRALAIMĖTI BYLOS TEISME

Tadas Varapinskas

Vis dėlto, nepaisant įvairių bandymų, mediacija mūsų šalyje nepopuliarėja taip sparčiai kaip tikėtasi, ypač tarp verslo subjektų. Šiuo straipsniu bus bandoma atsakyti į keletą esminių klausimų, kurie dažniausiai neduoda ramybės verslininkams, ir kurie gali padėti apsispręsti – rinktis mediaciją ar ne.

Kas yra mediacija ir kaip dėl jos susitarti?

Mediacija yra alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kai kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau asmenų, jis sprendžiamas ne teismo tvarka, o padedant nešališkam trečiajam asmeniui (ar keliems asmenims). Mediacija yra neformalus ginčo sprendimo būdas – šalys yra laisvos pačios nusistatyti ginčo sprendimo tvarką, terminus ir pan. Savo esme mediacija yra derybos. Ginčo šalys (kartu su teisininkais, bet tai nėra privaloma) susitinka ir bando pasiekti abiems pusėms priimtiną sprendimą abipusių nuolaidų pagalba.

Tam, kad ginčas galėtų būti sprendžiamas mediacijos procese, pagal Lietuvos teisę būtinas rašytinis šalių susitarimas. Toks susitarimas gali būti sudarytas tiek kilus ginčui, tiek iš anksto, kai ginčo dar nėra. Jeigu šalys raštu susitarė dėl ginčų sprendimo taikinamojo tarpininkavimo tvarka, jos privalo šią sutarties sąlygą vykdyti ir negali tiesiogiai iš karto kreiptis į teismą ar arbitražą (žinoma, šalys yra laisvos formuluoti sutarties išlygą ir kitaip, padarydamos mediaciją neprivaloma ginčo sprendimo dalimi, tačiau tuomet mediacija praras savo esmę).

Kodėl verta rinktis mediaciją?

Mediaciją verta rinktis dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, mediacija suteikia galimybę šalims dalyvauti tokiame procese, kuris leidžia joms kontroliuoti proceso eigą ir jo rezultatą. Skirtingai negu valstybės teisme, kuomet sprendimą priima teisėjas, ir net arbitraže, kuriame sprendžia arbitrai, mediacijos procese sprendimą priima tik pačios šalys.

Skirtingai negu kitais ginčų sprendimo atvejais, sprendžiant ginčą taikinamojo tarpininkavimo būdu, šalys neturi siekti nugalėti viena kitos (nors paprastai pradžioje, žinoma, požiūris būna būtent toks). Mediacijos tikslas yra išsiaiškinti kaip faktines aplinkybes suvokia abi šalys, kokiais klausimais jų nuomonės sutampa ir kokiais išsiskiria bei bandyti tuos skirtumus pašalinti abipusių nuolaidų pagalba. Kadangi mediacijos procesas nėra formalus, šalys nėra spaudžiamos trečiųjų asmenų, joms daug lengviau rasti bendrų sąlyčio taškų ir išspręsti konfliktą ikiteisminėje stadijoje.

Be to, vienas esmingiausių mediacijos bruožų yra konfidencialumas. Visa, ką šalys išsako viena kitai ir mediatoriams, negali patekti į viešumą, nebent susitariama kitaip.

Kadangi mediacija nėra formalus konflikto sprendimo būdas, ji nereikalauja iš šalių apsikeisti privalomais procesiniais dokumentais, šalims gali tarpininkauti tik vienas mediatorius, mediacija kainuoja daug mažiau nei arbitražo ar teisminis procesai. Mediacijai esant visiškai neformaliai, šalys gali bandyti ginčą spręsti ir be advokatų pagalbos, nors, žinoma, tokiu atveju kyla rizika, jog šalys nesugebės atsiriboti nuo asmeniškumų.

Be to, kaip jau minėta, mediacijos esmė – ginčo išsprendimas abiems šalims darant tam tikras nuolaidas ir pasiekiant bendrą sutarimą. Todėl šalims pasirinkus ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu, tai turėtų savaime suponuoti šalių siekį išspręsti ginčą taikiai, suvokiant, jog tam tikrais aspektais gali tekti nusileisti. Todėl mediacija neturėtų būti suvokiama kaip „priešų“ susitikimas skirtingose barikadų pusėse. Priešingai, mediacija pasižymi abipusiškumu, todėl šalys turėtų siekti dirbti ne viena prieš kitą, o kartu bendro rezultato vardan.

Kas yra mediatorius ir kokios jo užduotys?

Taikinamojo tarpininkavimo įstatyme mediatorius yra apibrėžiamas kaip trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris dalyvauja sprendžiant kitų asmenų civilinį ginčą, siekdamas padėti jį išspręsti taikiai. Ši mediatoriaus apibrėžtis leidžia išskirti esminius mediatoriaus bruožus ir jo užduotis.

Pirmiausia, mediatoriumi turi būti su šalimis visiškai nesusijęs nešališkas asmuo. Mediatorius privalo būti ir elgtis neutraliai. Jo tikslas nėra atstovauti vienai iš šalių, tačiau išklausyti abi šalis ir padėti joms pasiekti sprendimą. Mediatorius privalo su abiem šalimis elgtis vienodai, o jei vienai iš šalių daromos kažkokios nuolaidos ar elgiamasi kaip nors kitaip, mediatorius turi gauti kitos šalies sutikimą ir jai paaiškinti, kodėl elgiamasi būtent taip.

Antra, skirtingai nei teisėjas ar arbitras, mediatorius nepriima sprendimo. Mediacijos procese tik pačios šalys gali priimti sprendimą. Kaip jau minėta, mediatoriaus tikslas yra išklausyti šalis ir kaip neutraliam ir nesuinteresuotam ginčo baigtimi asmeniui, patarti šalims bei padėti joms rasti bendrą sutarimą. Jei šalims susitarti nepavyksta, mediatorius negali priimti sprendimo už šalis. Todėl paprastai įtvirtinant mediacijos išlygą sutartyje, šalims patartina nurodyti ir protingus terminus, per kuriuos neišsprendus ginčo taikinamojo tarpininkavimo būdu, jos galėtų kreiptis į arbitražą ar teismą (priklausomai nuo šalių susitarimo).

Taigi, mediatoriaus tikslas – padėti šalims priimti sprendimą, o ne padaryti tai už šalis. Tik šalys gali kontroliuoti mediacijos procesą, o mediatorius turi joms padėti.

Mediatoriumi gali būti ne tik teisinį išsilavinimą turintis asmuo, tačiau ir bet kuris kitas asmuo. Pvz. Lietuvoje taikinamojo tarpininkavimo paslaugas teikiančio Vilniaus komercinio arbitražo teismo tarpininkavimo ir taikinimo procedūros reglamente nurodyta, jog tarpininkai gali būti teisininkai ir kiti bet kurios ūkinės ar komercinės veiklos specialistai, kuriems šalys patiki spręsti tarp jų kilusį ginčą. Jie gali būti pasirinkti iš specialistų, įrašytų į Vilniaus komercinio arbitražo teismo rekomenduojamų arbitrų sąrašą, arba kiti šalių susitarimu paskirti asmenys.

Paminėtina, jog šalys jau sudarydamos sutartį gali joje numatyti, ką norės matyti savo mediatoriumi. Tačiau jos taip pat gali pavesti mediatorių paskirti ir kitam asmeniui, pvz. Vilniaus komercinio arbitražo teismui.

Kaip paprastai vyksta mediacijos procesas?

Nors yra įvairių būdų organizuoti taikinamojo tarpininkavimo procedūrą, galima paminėti vieną, kuris puikiai iliuostruoja mediacijos esmę.

Toks būdas yra ginčo sprendimas vadinamojo pasitarimo (angl. caucus) pagalba. Pasirinkus tokį ginčo sprendimo būdą, šalys, pirmiausia, susitinka vienoje vietoje kartu su mediatoriumi. Procesą paprastai pradeda mediatorius, kuris savo kalboje šalims dar kartą paaiškina, kas yra mediacija ir kokių tikslų turėtų siekti šalys. Jis taip pat privalo išaiškinti savo vaidmenį bei esminius mediacijos principus, tokius kaip konfidencialumas ir mediatoriaus nepriklausomumas.

Išklausius mediatoriaus kalbos, kiekviena šalis turėtų pateikti savo poziciją, kurioje išdėstoma ginčo esmė ir kaip šalis ją supranta, ko tikisi iš proceso ir kitos šalies. Šių kalbų tikslas – jei įmanoma, iš karto rasti bendrus sutarimo taškus ir ties jais toliau nebesustoti, taip pat išsiaiškinti ir egzistuojančius pagrindinius skirtumus.

Šalims išsakius savo argumentus, mediatorius turėtų susitikti su kiekviena šalimi atskirai. Tokio susitikimo tikslas – išvengti bet kokių priešpriešų ir ramiai su kiekviena šalimi aptarti, jos nuomone, esminius savo pozicijos pliusus ir minusus. Tokio susitikimo metu, mediatorius turėtų elgtis aktyviau ir padėti šaliai apsispręsti, ko ji gali atsisakyti, kokie yra jos pozicijos minusai ir pan.

Mediatoriui pasikalbėjus su kiekviena iš šalių atskirai, mediatorius turėtų pakviesti abi šalis bendram pokalbiui konferencijoje. Tikėtina, jog šalys elgsis daug supratingiau. Be to, laikantis konfidencialumo, mediatorius gali nurodyti šalims, kokiais klausimais jų pozicijos pradeda sutapti. Jei šalims nepavyksta susitarti konferencijos metu, galima dar kartą susitikti su kiekviena iš šalių atskirai ar, jei šalys sutinka, leisti joms toliau derėtis prie bendro stalo. Tikėtina, jog galiausiai šalys pasieks susitarimą.

Žinoma, tai yra tik vienas iš būdų organizuoti mediacijos procesą ir šalys gali laisvai susitarti dėl kitokios procedūros. Tačiau visais atvejais, organizuojant taikinamojo tarpininkavimo procesą nereiktų pamiršti jo esminių principų, nes tik jų laikantis galima pasiekti sutarimą.

Taigi, apibendrinant išdėstytą, galima teigti, jog mediacija yra itin palankus ir pigus ginčų sprendimo būdas. Nors Lietuvoje tai vis dar yra terra incognita, tačiau, tikėtina, laikui bėgant mediacija populiarės. Tokiu atveju ne tik būtų taupomi ginčo šalių laikas ir kaštai, tačiau ir valstybės teismų išlaidos.

Tadas Varapnickas yra advokatų kontoros Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai TARK GRUNTE SUTKIENE jaunesnysis teisininkas. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto komandos, 2013 m. laimėjusios tarptautinį mediacijos turnyrą Kijeve, narys; trečias geriausias turnyro mediatorius.

Sodininkų bendrijos (SB) „Žalesėlis" pakartotinio visuotinio
ataskaitinio narių susirinkimo

Protokolas

Įžanga

SB susirinkimas vyko 2020 rugpjūčio 22dieną Šaltoniškėse (prie valdybos pastato atvirame lauke su kaukėmis), Riešės seniūnija, Vilniaus raj.

Susirinkimo pradžia: 11:20

Pabaiga: 16:15

SB „Žalesėlis" yra 276 nariai ir 25 kiti asmenys. Susirinkime dalyvavo 71 SB narys (susirinkimo dalyvių sąrašas pridedamas, Priedas Nr.l), tačiau balsavime dalyvavo tik 70 narių, kadangi kažkuris užsiregistravęs SB narys iš karto paliko susirinkimą.

Apie SB narių ir kitų asmenų susirinkimą, datą, vietą, darbotvarkę buvo skelbiama Vilniaus raj. Savivaldybės internetinėje svetainėje, SB „Žalesėlis" skelbimų lentoje bei internetinėje „Žalesėlio" svetainėje. Su svarstomų dokumentų projektais buvo galima susipažinti SB kontoroje bei internetinėje „Žalesėlio" svetainėje iš anksto suderinus laiką su SB valdybos pirmininku.

Išreiškusių norą balsuoti už svarstomų klausimų nutarimus raštu nebuvo.

Susirinkimui pravesti bendru sutarimu pirmininku buvo išrinktas Jeronimas Maskeliūnas, o sekretore Danutė Masalskienė.

j balsų skaičiavimo komisiją bendru sutarimu išrinkti Donatas Šetikas ir Ingrida Kriščiukaitienė.

Susirinkimo darbotvarkė

Procedūriniai klausimai

Susirinkimas atkreipė dėmesį, kad įstoti į SB narius parašė pareiškimus eilė kitų asmenų, gyvenančių SB teritorijoje, todėl bendru sutarimu nutarė priimti juos į SB narius, nelaukiant formalaus pritarimo.

Pilnas susirinkimo protokolas

PRANEŠIMAS

Sodininkų bendrijos "Žalesėlis" valdyba praneša, kad

2020 m rugpjūčio mėn. 22 d. šaukiamas bendrijos narių

PAKARTOTINIS ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS.

Susirinkimo pradžia 11 val. Vieta-prie valdybos kontoros.

SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ:

1. Procedūriniai klausimai.

2. Bendrijos valdybos ataskaita.

3. Revizijos komisijos ataskaita ir revizinės komisijos reglament tvirtinimas.

4. Bendrijos 2020 m sausio 1d. - 2020 m gruodžio 31 d. finansinės pajamų -

išlaidų sąmatos tvirtinimas ir 2020 m. pagrindinių darbų tvirtinimas.

5. 2008-2018 m. Finansinės-ūkinės veiklos patikrinimo ataskaita.

6. Kiti klausimai.

Su susirinkimo dokumentų projektais galima susipažinti bendrijos kontoroje,

pirmininko telefonas 8685 39531.

Bendrijos narius prašome aktyviai dalyvauti.

Valdybos pirmininkas

Gintautas Bergas

2020 m liepos mėn. 27 d.

Patvirtinta: 2020-08-22 S/B „Žalesėlis“ pakartotiname

visuotiname ataskaitiniame susirinkime

Sodininkų bendrija „Žalesėlis“

Žalesėlio g. Riešės seniūnija Vilniau rajonas Įm. kodas 186498898

__________________________________________________________________________________

Ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito)

Aktas

2020-07-16

Visuotinio pakartotinio Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“, toliau Bendrija - susirinkimo intencija iš sodininkų bendrijos narių Jadvygos Aliulienės, Gracijaus Naujiko, Edmundo Vaitkaus sudaryta komisija Bendrijos finansinei - ūkinei veiklai ištirti (toliau komisija) per laikotarpį nuo 2008 iki 2018 m.

Bendrijos valdybos pirmininku 2018-11-17 išrinktas Gintautas Bergas. Valdybos nariais Stasys Ulkė, Eugenijus Bulovas, Danutė Talentaitė, Larisa Daugėnienė, Robertas Tuomas ir Valerijus Pavlovas Turime vertinti, kad visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo aplinkybės, kurių pasekoje nebuvo savalaikiai atliktas naujai išrinktos valdybos teisinė registracija, Registų centre. Nežinomos ir priežastys dėl kurių buvo praleisti nustatyti registracijos terminai bei kodėl neišsaugoti pakartotino visuotino susirnkimo dalyvių sąrašai?

Ankstesnė, t. y. per laikotarpį nuo nu 2008 iki 2018 m., valdybos sudėtis keitėsi, bet valdybos pagrindas išlikdavo tas pats: valdybos pirmininkas Nikolajus Čumakovas, valdybos nariai E. Bulovas, S. Ulkė, V. Mališauskienė, N. Biknius, E. Černiauskas, V. Pavlovas, L. Daugėnėnė ir kt. Buhaltere nuo 2008 iki 2015-05 m. dirbo Violeta Dainienė, nuo 2015-09-02 m. dirba valdybos narė Larisa Daugėnienė.

Už apskaitos organizavimą ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako „Bendrijos“ valdybos pirmininkas. Valdybos veikla organizuojama pagal Bendrijos valdybos darbo reglamentą, patvirtintą sodininkų bendrijos narių susirinkime 2013 m. rugsėjo mėn. 14 d. Bendrijos valdybos darbo reglamentą pasirašė pirmininkas Nikolajus Čumakovas.

Remiantis teisės aktais Valdybos pirmininkas (valdyba) turėjo parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgiant į konkrečias veiklos sąlygas, bet to nebuvo paisoma – buhalterinės apskaitos dokumentai tvarkomi nesilaikant apskaitos taisyklių, dokumentų tvarkymo ir apskaitos bendrųjų reikalavimų. Per 2008 – 2018 m. laikotarpį nebuvo atliekamos metinės materialinių vertybių ir inventoriaus inventorizacijos, kurias privaloma atlikti kiekvienais metais. Inventorizacijos nebuvo atliekamos ir keičiantis buhalteriams bei valdybos pirmininkams.

Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris.

Mokesčiai apskaičiuojami nuo sklypo dydžio be aiškios motyvacijos - nesant darbų sąmatų. Bendrijos sodininkai įsiskolinimų iki 2019 m. kaip ir neturi, nors tikra padėtis apie mokesčių surinkimą nenustatyta. Norint nustatyti tikrą mokesčių mokėjimo būklę būtina atlikti sodininkų apklausą, sutikslinti pajamų orderius su įmokų kvitais.

Taip pat privalu pažymėti, kad bendrijos valdyba iš karto nepateikė visų finansinių ir kitų dokumentų, reikalngų Bendrijos finansinei - ūkinei veiklai ištirti. Nei buvęs valdybos pirmininkas, nei valdybos nariai neparodė geranoriškumo siekiant padėtį išsiaiškinti ar bent paaiškinti smulkiau apie 10 metų vykdytą finansinę ūkinę veiklą. Privalome atkreipti dėmesį, kad Komisija anksčiau veikusiems ir dabar veikiantiems valdybos nariams: E. Bulovui, S. Ulkei ir L. Daugėnienei ir pateikėme paklausimą dėl vykdomos finansinės ūkinės veiklos per tikrinamą likotarpį, tačiau atsakymo nesulaukėme.

Komisijai nebuvo pateikti žemiau išvardinti ir įstatuose numatyti dokumentai:

1. Bendrijos bendro naudojimo turto ir objektų registracijos knyga.

2. Bendrijos narių registravimo knygą.

3. Valdybos darbo reglamentas.

4. Surenkamų mokesčių registras.

5. Nebuvo pateikti pagrindiniai bendrijos dokumentai, kurie buvo priimti ir patvirtinti bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose. Tai bendrijos kiekvienų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, revizijos komisijos aktai.

Prie pakartotinių susirinkimų protokolų nėra pridėtas pirminio susirinkimo skelbimas su nuoroda į darbotvarkę, dalyvių sąrašas, neįvykusio susirinkimo protokolas, nepateikti numeruoti priedai.(?)

Taip pat valdyba nevykdė visuotiniuose pakartotiniuose susirinkimuose priimtų nutarimų, tokių kaip:

2008 m. Apkarpyti želdinius prie pagrindinių kelių, kurie trukdo prasilenkti automobiliams.

2013 m Buvo patvirtinti bendrijos įstatai. Jie nebuvo registruoti Registrų centre.

2014 m neatstatyti saugos kalneliai ant pagrindinių kelių.

Valdybos nariai nepasiskirstė veiklos sritimis. Valdybos nariams esant atsakingais už atatinkamas sritis, būtų daug skaidriau priimami įvairūs atlikti remonto darbai. Dabar beveik visus darbus vienasmeniškai priimdavo valdybos pirmininkas Nikolajus Čumakovas. Kai kurių atliktų darbų sumos (bet ne atlikti darbai) buvo derinamos valdybos posėdžiuose.

Komisija, vadovaudamasi Sodininkų bendrijų įstatymu, Civiliniu kodeksu, Buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372, pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklėmis ir šių taisyklių supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašu, sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatais, Bendrijos valdybos darbo reglamentu, nustatė:

Bendrijoje nesukurta administravimo struktūra, kurioje būtų nustatytas atsakomybės paskirstymas. Valdymo struktūroje pagal Bendrijos įstatus pagrindinis veikiantis asmuo yra valdyba, valdybai vadovauja pirmininkas. Akivaizdus netinkamas valdymo reiškinys yra ir valdybos nario, ir buhalterio sugretinimas. Be to, darbo laiko apskaita neatitinka tikrovės nei sezoniškumo, nei darbo laiko apskaitos prasmėmis.

Valdybos nariams nesuteikta teisė pavieniai nurodinėti Bendrijios darbuotojams atlikti atskirus darbus, tačiau valdybos narys E. Bulovas savo nuožiūra akceptavo sąskaitas ir kt.

Pasinaudojant padėtimi, buvo apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, nors kasmetines atostogas pasiimti ne sezono metu tikrai buvo galima. Todėl siekiant ateityje išvengti nesklandumų siūloma sudaryti atostogų grafiką.

Bendrijos veikla kontroliuojama formaliai: renkama revizijos komisija finansinei – ūkinei veiklai kontroliuoti, bet į revizijos komisijos pastabas ir pasiūlymus praktiškai neatsižvelgiama.

Visuotiniame pakartotiniame susirinkime buvo patvirtinta 15 revizijos komisijos pasiūlymų, o įvykdyta tik nežymi dalis.

2016 m. Visuotinis susirinkimas savo nutarimu buvo įpareigojęs Bendrijos valdybą patikslinti ir detalizuoti šios žemės išpirkimą, tačiau valdyba 2016-10 25 d. posėdyje (protokolas Nr.41(9) dalyvaujant visiems valdybos nariams: N. Čumakovui, E. Černiauskui, E. Bulavui, L. Daugėnienei, S.Ulkei, N. Bikniui ir A. Vaitkui (visi pasirašė posėdžio protokolą), prisiimdami visuotino susirinkimo kompetencijos klausimą, vienbalsiai nusprendė išpirkti 0,1342 ha valstybinės žemės sklypą SB „Žalesėlis“ vardu ir atliko sklypo registraciją Registrų centre SB "Žalesėlis" nuosavybės teise, nesant aiškaus žemės privatizavimo motyvo.

Pagl šiuo metu veikiančius teisės aktus šios žemės nei parduoti, nei nuomoti negalima – žemę naudoti galima tik bendrijos reikmėms. Tokiu būdu valdyba, viršydama savo kompetencijos ribas, atliko sklypo registraciją Registrų centre SB "Žalesėlis" nuosavybės teise.

2018 m. po ataskaitinio rinkiminio susirinkimo (rugpjūčio 25 d.) laiku pagal įstatų 80 punkto reikalavimus nebuvo perduoti antspaudas ir kiti bendrijos dokumentai. Perdavimo aktas pasirašytas lapkričio 5 d.

Bendrijos valdyboje vyrauja nepalankus požiūris į vidaus kontrolę, tad jaučiami ir veiklos priežiūros trūkumai. Revizijos komisijos nariai į valdybos posėdžius nekviečiami. Visuose Bendrijos narių pakartotiniuose visuotiniuose susirinkimuose paskutiniu klausimu tvirtinami pagrindiniai darbai ir finansinių pajamų ir išlaidų sąmatos, kurios revizijos komisijai nebuvo pateiktos, tuo metu didesnė dalis susirinkimo dalyvių būna išsivaikščioję, tad galima teigti, jog šie svarbūs dokumentai tvirtinami neatsakingai. Lieka nežinoma, ar taip įvardinti „pagrindinai darbai“ atitinka patvirtintas finansines pajamų ir išlaidų sąmatas.

Bendrijos narių pakartotiniuose visuotiniuose susirinkimuose priimti nutarimai buvo ignoruojami. Bendrijoje nėra darbuotojų detalių pareigybių aprašymų. Nesilaikoma visuotinai nustatytos normos, valdybos posėdžių protokolavimo. Nepatvirtintos išlaidų sąmatos. Ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami ir fiksuojami. Taip pat komisija patvirtina, kad:

1. Pirminininkas N. Čumakovas (valdyba) daugeliu atvejų savo veikloje nesivadovavo arba grubiai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas normas.

2. Bendrija (valdyba) nenusistatė ūkinių operacijų registravimo ir apskaitos registrų.

2.1. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registro.

2.2. Materialinių vertybių apskaitos registro.

2.3. Piniginių mokėjimų apskaitos registro ir kitų registrų, numatytų supaprastintos buhalterijos apskaitos apraše.

3. Bendrijos valdyba daugeliu atvejų viršijo savo kompetencijos ribas.

4. Bendrija (valdyba) neišsaugojo ir nepateikė bendrijos veiklai ir tyrimui reikšmingų dokumentų:

a) Visuotinių susirinkimų protokolų .

b) Visuotinių susirinkimų patvirtintų darbų sąmatų.

c) Revizijos komisijos aktų.

d) Valdybos darbo reglamento.

ė) Defektinių aktų.

e) Medžiagų nurašymo aktų (pateiktas vienas aktas).

f) Mokesčių mokėjimo apskaitos registro.

g) Pirmininkas (valdyba ir buhalterė) neregistruoja ataskaitinio laikotarpio finansinių - ūkinių operacijų.

Dėl to, kad atliekant dokumentinę reviziją nėra supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos apraše numatytų dokumentų ir todėl, kad Bendrijoje buhalterinė apskaita tvarkoma savo nuožiūra, nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių ir šių taisyklių supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos, patikrinimą vykdanti komisija atsidūrė labai komplikuotoje ir daug laiko sąnaudų reikalaujančioje situacijose. Dėl šios priežasties patikrinimas buvo atliekamas tik pagal pirminius apskaitos dokumentus, PVM sąskaitas – faktūras, o piniginės išlaido ir pajamos nustatytos pagal kasos knygas, kurios turi būti tvarkomos pagal kasos operacijų atlikimo taisykles. Pažymėtina, kad pagrindinis Bendrijos pajamų šaltinis yra įvairūs sodų bendrijos narių ir ne narių (kitų asmenų) mokesčiai ir tai, kad didesnę kasos įplaukų dalį sudaro grynieji pinigai, tad priimant iš sodininkų pinigines lėšas grynaisiais pinigais pinigų mokėtojui privalėjo būti išduotas kasos pajamų orderio kvitas, o kasos pajamų orderis turėjo likti pinigines lėšas priėmusiam asmeniui, t.y. Bendrijai. Tačiau dėl nežinomų priežasčių kasos pajamų orderiuose nenurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą pinigai, todėl nenustatyta, ar visos gautos piniginės lėšos apskaitytos ir tuo grubiai pažeistos kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles. Turime akcentuoti, kad patikrinimo metu kasos dokumentai buvo koreguojami (ištaisyti), bet tai turėtų įvertinti ekspertai, kurie galėtų nustatyti, ar korekcija atitinka realią padėtį. Komisijos vertinimu, tokie pataisymai traktuojami, kaip baudžiamasis nusižengimas.

Komisija laikosi nuomonės, jog piniginių lėšų apskaita ir lėšų panaudojimas yra pagrindiniai dalykai Bendrijos veikloje.

Objektų, kurie remontuojami, sąrašo nerasta, tad tampa neaišku, kas tais objektais disponuoja ir kas yra šių objektų savininkas? Nepaisant to, skaičiuojamas mokestis už infrastruktūros remontą, priežiūrą ir kt., nors nustatyta, kad bendrija gali eksploatuoti, remontuoti ir kitaip prižiūrėti tik jai priklausančius objektus.

2009 (pereinamasis likutis iš 2008 į 2009) - 2018 metais atliktos ūkinės operacijos, kurių išlaidos nepagrįstos apskaitos dokumentais, nepateikti defektiniai ir nurašymo aktai. Be to, pažymėtina, kad bendrijos buhalterė L. Daugėnienė ignoravo Komisijos prašymus ir komisijai nepateikė šių duomenų:

1. Bendrijos finansinės pajamų-išlaidų sąmatos.

2. Nario mokesčio apskaitos registro.

3. Kasos įplaukų ir išlaidų dokumentų už laikotarpį nuo 2015-07-01 dienos iki 2015- 12- 31 dienos.

4. Kasos patikrinimo aktų.

Kasos dokumentų patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrijos išlaidos darbo užmokesčiui viršijo 4530,31 + SODRA 1448,49 Eur. d - Visuotino susirinkimo nustatytą limitą. Bendra permokos suma sudaro 5979,10 Eur. Taip pat rasta, kad neteisingai paskaičiuoti apmokėjimai už kasmetines atostogas nuo 2015-07 mėn. 2018-08-25 dieną bendrijos narių susirinkime buhalterei buvo padidintas darbo užmokestis nuo 130,00 Eur. iki 170,00 Eur. per mėn., bet bendrijos buhalterė L. Daugėnienė sau prisiskaičiavo didesnį darbo užmokestį atbuline data - nuo 2018-07 mėnesio, ko pasekoje neteisėtai buvo išmokėta 80 Eur.

Nesilaikant nustatytos tvarkos (teisės aktų), nepateikus išlaidų dokumentų, sąskaitų-faktūrų, nurašytos transporto ir ryšių paslaugos sudaro – 8495,54 Eur.

Be to, nustatyta, kad ši suma viršija leistiną limitą transporto ir ryšių paslaugoms 1028,00 eurais. Nikolajui Čumakovui išrašyti išlaidų orderiai 278,68 Eur., 400,00 Eur. Ir 300,00 Eur.,benra suma sudaro 978,68 Eur., bet nerasta atsiskaitymo dokumentų.

Bendrijos valdybos pirmininkas N. Čumakovas (valdyba), vykdė Bendrijai ekonomiškai nenaudingus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus:

1.Sodininkų bendrijos narys V. Pavlovas už 0,2532 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą UAB „Projektavimo strategija“ 2016-04-29 sumokėjo 610,0 eurų (pavedimas atliktas per Lietuvos paštą) 2015-09-14 – 260,00 Eur. sumokėjo į Bendrijos kasą, viso V. Pavlovas sumokėjo – 870,0 Eur., ši pinigų suma turėjo būti apskaityta ir įtraukta į metinę finansinę ataskaitą, bet pinigai nebuvo užpajamuoti, o 260,00 Eur. suma buvo sumokėta bendrijos 2015-09-09 už tą patį 0,25232 ha žemės sklypo formavimą UAB „Projektavimo strategija“.

2. Už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo įvairius projektus: iš Bendrijos banko sąskaitos išmokėta 1603,00 Eur. ir už žemės kadastrinį matavimą, matininkui J. Bazevič sumokėta 150,00 Eur.

Pasinaudojus 2018 m. rugpjūčio 25 d. tyrimu dėl tikslinių mokesčių geodezinių matavimo darbams finansuoti. Bendrijos valdybos pirmininkas N. Čumakovas (valdyba) neteisėtai disponavo tikslinės paskirties piniginėmis lėšomis, kurių geodeziniams matavimams buvo surinkta 34239 Lt:

1. Pagal sutartį Nr. 108 tarp Bendrijos su UAB „Geo -Tec-Baltija“, rangovui iš Bendrijos sąskaitos 2008 m. buvo apmokėta 13649,71 ( 3953,23 Eur.) už pagal sutartį neatliktus darbus.

2. Likusių surinktų tikslinių mokesčių 14590 Lt ( 4225,56 Eur. ) suma panaudota ne pagal paskirtį, nesant visuotino susirinkimo nutarimo. Atliktų darbų aktas nerastas, nors faktiškai darbai ir nebuvo atlikti arba nebuvo užbaigti.

2008 05 07 Bendrijos valdyba (protokolas Nr.17) patvirtino paslaugų sutartį su Bendrijos nariu Z. Žymančiu (skl. Nr. 256) už „duobės remontą“ bendrija sumokėjo 3000,00 Lt, (868,86 Eur.) tam pačiam asmeniui 2017, už nuotekų išvežimą bendrija sumokėjo 120,00 eurų. Atliktų darbų aktas, be kiekių ir įkainių (tik darbų aprašymas). Klausimas, pagal kokius kriterijus nustatyta kaina? Šiems darbams atlikti nupirkta g/b žiedai, plaukiojantis liukas - 786,10 Lt (222,46 Eur.) sumai. Medžiagos nenurašytos, padaryta infrastruktūrą, kaip ir asfaltuotas kelias neinventorizuotas.

279,19 Lt iš Bendrijos kasos sumokėta 206 skl. Savininkui Čerkasovui už geriamo vandentiekio vamzdį ( tokia išlaidų paskirtis nenurodyta kasos išlaidų orderyje)

Neteisėtai už N. Čumakovui asmeniškai jam skirtą baudą apmokėta 300,00 Lt

Karpavičiaus ind. įmonei už atliktus darbus (nėra aišku, kokie darbai buvo atlikti) sumokėta 4022,62 Lt (1165,03 Eur., nėra sąskaitos faktūros, nerasta defektinio ir atliktų darbų aktų.

R. Šidlauskui sumokėta 2757,00 Lt (798,48 Eur.) nors neaišku, kokią paslaugą atliko, nes nepateikti jokie apskaitos dokumentai. Už siurblio remontas R. Šidlauskui be darbo sutarties, nors defektinio akto ir darbų priėmimo akto nėra. Taip pat šis asmuo atžymėtas tabelyje 2 d. dienos - 200 lt. (57,92 Eur.) .

M Silivanovui sumokėta 4230,90 Lt ( 1225,35 Eur. t.y. Tos pačios sutarties sąmatose Nr.1 ir Nr.2 skirtingai nurodomos medienos kainos nuo 246,00 iki 485,00 Eur.

R. Zavadckiui sumokėta 4000,00 Lt (1158,48 Eur.) už atliktus darbus – neatsiskaityta, nepateikti apskaitos dokumentai.

UAB „Litmas“ sumokėta 7865 Lt (2277,86 Eur.) už laiptų remontą – nepateikti defektiniai aktai ir sąmata.

UAB „Bermus“ sumokėta 2966,86 Eur. už remonto darbus – nepateikti defektiniai aktai, nėra sąmatos.

Vandentiekio remonto darbus visus 10 metų atliko UAB "ŠILDA", kuri atliko darbų už 50 515,10 Eur. Darbai buvo atliekami kiekvienais metais. Mums buvo pateikta 10 sutarčių 2008-2015 m. Dvejose sutartyse yra nurodyta, prie kurių sklypų ir kokie darbai buvo daromi ir kokios medžiagos panaudotos. Prie kitų sutarčių nėra defektinių aktų bei sąmatų, pagal kurias turėjo būti atliekami darbai. Yra gana keisti vienasmeniai pirmininko pasirašyti darbų priėmimo aktai, pvz.:

2009 05 . Vandentiekio remontas 34,6 m suma 12 574,73 Lt. (3641 Eur.). 1 m kainavo 305 Lt arba 88 Eur.

2011 08 Vandentiekio remonto darbai:

Darbo užmokestis – 1600 Lt Medžiagos – 1615 Lt Mechanizmai – 736 Lt Viso su % - 7197 Lt. ( 2084 Eur.) Iš pateikto įrašo neaišku, nei kokios medžiagos, nei kokie darbai, nei kur darytas remontas?

2013-12-02 atlikti darbai, žiemos metu - pakeista 5 ilgasriegiai ir 3 ventiliai. Darbo užmokestis -1130 Lt (357 Eur.). Transporto išlaidos – 999,0 Lt. (289 Eur)Viso sąskaita:3147,42 Lt (911 Eur) Pakeisti vieną vienetą kainavo - 393 Lt ( 114 Eur ).

2017-05 atliekant vandentiekio vamzdyno remontą pritaikyti darbų įkainiai, neatitinkantys faktinių darbų. Vamzdžių montavimas ir suvirinimas vykdomas tranšėjose, suvirinamų vamzdžių ilgis 2-3 metrai, naudojami vamzdžių klojimo mechanizmai, kas padidino darbų vertę iki 14158 Eur. Metaliniai vamzdžiai, kurie buvo sumontuoti naujai, negruntuoti ir nedažyti.

Asfalto dangos remontas

Kaip ir vandentiekio remonto darbus visus 10 metų, kelius remontavo UAB "Keldorista". Iš viso atliko darbų už 28 214,84 Eur. Defektiniai aktai nebuvo sudaromi, sąmatos sudaromos pagal faktiškai atliktus darbus. Sutartyse ir atliktų darbų aktuose nenurodytos vietos, kuriose atliekami remonto darbai, todėl patikrinti atliktų darbų kiekių negalima. Sąmatose įtrauktas asfalto po frezavimo išvežimas. Mokėjome už tai pinigėlius, o buvo galima visas po asfalto frezavimo likusias atliekas panaudoti mūsų neasfaltuotų kelių remontui. Tiems patiems darbams buvo taikomi skirtingi įkainiai. Darbų priėmimui nebuvo sudaryta komisija. Darbus vienasmeniškai priimdavo pirmininkas Nikolajus Čumakovas. Kai kurie darbai formaliai svarstomi valdybos posėdžiuose, patvirtinant kainą po atliktų darbų. Kadangi sąmatos nėra, tai neaišku. kur ir kiek darbų bus atlikta.

UAB „Gražėja“ už sodo kelių valymo nuo sniego darbus bendroje sumoje sumokėta 4725,25 Eur. išašyta viena sąskaita 508,20 Eur. sumai, faktiškai sumokėta – 811,37 Eur. susidariusi permoka – 303,00 Eur. Negrąžinta.

Sniego valymo ir kiti darbai

Darbus atliko UAB "Gražėja". Per minimą laikotarpį darbų atlikta už 5061,12 Eur. Blogai, kad nėra sudaromos sutartys darbų atlikimui, nenustatyta darbų vertinimo ir apskaitos sistema bei kaina. Yra surašyta keletas atliktų darbų aktų, bet nėra darbų priėmimo aktų. Sąskaitos išrašomos žiemos sezonui pasibaigus, tad kyla klausimas ar keliai nebuvo valomi, kai sniego jau nebebuvo?

Medžio darbai

Dažniausia darbus atlikdavo ir medieną tiekdavo K. Medžiaušio personalinė įmonė. K. Medžiaušo individualiai įmonei už medieną ir atliktus darbus sumokėta 5261,05 Eur. Napateikti ind. veiklos kvitai, taip pat nepateikti defektiniai aktai , sudarytos sąmatos ir sutartys neatitinka nustatytų reikalavimų. K Medžiaušo įmonės sudarytos sąmatos nebuvo tikrinamos – nepatikrintos faktiškai sunaudotos medžiagų kiekiai, bei atliktų dabų apimtys. Sutartyse pateiktų tos pačios medienos kainos skiriasi. Tos pačios medienos gamnio kainos skiriasi nuo 243,00 iki 413,00 eurų.

2015-07-15 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr.2 įsigyta 0,446 m3 tašų už 122,00 eurų, kurie nebuvo apskaityti. Už atliktą drbą taikomi užaukštinti įkainiai. Darbų priėmimo aktuose nenurodomi atliktų drbų apimtys, kiekiai ir sumos, o atlikti darbai vertinami abstrakčiomis frazėmis, kaip „darbai atlikti gražiai ir gerai“.

Įvairių statybinių medžiagų, inventoriaus pirkimas

Per laikotarpį,kurio veiklą tikrinome, iš viso buvo nupirkta įvairių statybinių medžiagų už 1587,49 Eur, tačiau nurašymo akte nurašyti tik už 273,38 Eur. Nurašymo komisija nebuvo sudaryta, pasirašė tik pirmininkas ir buhalterė. Kur likusios medžiagos buvo panaudotos nustatyti nepavyko. Pirkti automobiliniai antikoroziniai žali dažai (37,55 Eur.). Kokiam tikslui?

Nupirktas inventorius neužpajamuotas – įrankių dėžė, aliumininės kopėčios, santechninis raktas, suktukas PROFI 326325, kampinis šlifuoklis neperduoti. Perduota pagal priėmimo aktą el. Koloriferis, ruletė 50m, vėliava, benzininė žoliapjovė.

Pirktas naujas siurblys - 2287 Lt. (662,36 Eur.). 2014m. , skaitliukai (327 Lt.) 94,7 Eur.) – nėra sumontavimo akto. Už grynus pinigus pirktos prekės iš UAB „Moki veži“, „Senukai’, UAB, UAB „Agrotiekimas“ ir kitų įmonių už 3120,33 Eur. Neapskaitytos pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus.

UAB „Adgesta“ už šiukšlių konteinerių aikštelės įrengimą ir kelio remontą sumokėta 3600,00 Eur. sąmata ir defektiniai aktai nepateikti, taip pat, už tos pačios šiukšlių konteinerių aikštelės pagrindo įrengimą sumokėta 1030 Eur. ir K. Medžiaušo individualiai įmonei . Atliktų darbų darbų aktas ir brėžinys pateikti, nors brėžinys ir sąmata neatitinka faktinės situacijos.

Be to, pažymėtina, kad šiukšlių konteinerių aikštelė turėjo būti apskaityta kaip – 4630 Eur. vertės nekilnojamas turtas ir įtrauktas į finansinę metinę ataskaitą. Tuo pačiu būdu turėjo būti apskaitytas ir didelės vertės – 2287,89 Eur. vandens siurblys, kurio priėmimo-perdavimo aktu, N. Čumakovas turėjo perduoti esamam bendrijos pirmininkui G. Bergui.

Dar 2014 m. Revizijos komisijos buvo rekomenduojama Įrengti sunkiasvorių ir didelių gabaritų krovinių gabenimo į sodo teritoriją apribojimą su stebėjimo vaizdo kamera, nors rekomendacija buvo atmesta, tačiau - didelių gabaritų krovinių gabenimas sodo teritorijoje buvo apmokestintas ir mokestis buvo renkamas, tik gautos lėšos apskaitomos tik išdalies.

Pagal patikrinimo metu rastus ir pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatėme, kad nebuvo laikomasi buhalterinės apskaitos teisės aktų, viršytos išlaidos darbo užmokesčiui, nepateikti buhalterinės atskaitomybės dokumentai, nepateiktos ataskaitos apie įsigytas medžiagas, kas sudarė - 20561,35 Eur. Pilnos apimties nuostolius turėtumėm nustatyti atlikus atliktų darbų kontrolinius matavimus.

Įvertinant situacijos nepaprastumą – galimą turto iššvaistymą, Ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito) komisija siūlo:

Su šiuo revizijos aktu supažindinti visus Sodų bendrijos narius ir ne narius.
Įpareigoti (buvusį bendrijos pirmininką) N. Čumakovą perduoti įsigytas materialines vertybes ir inventorių Bendrijos pirmininkui G. Bergui.
Patvirtinti ūkinės veiklos (vietinio audito) patikrinimo AKTĄ
Atšaukti 2008-2018 metų laikotarpiu veikusius ir šiuo metu veikiančius valdybos narius: E. Bulovą, S. Ulkę ir L. Daugėnienę, kaip praradusius pasitikėjimą.
Priimti sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

_________________

Pastaba: Revizijos komisijos nariai, ar kuris tai narys pasilieka teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl teisingumo atstatymo Sodininkų Bendrijoje „Žalesėlis“.

Priedai:

1. Darbų suvestinė UAB „Šilda“– 1 egz.

2. Darbų suvestinė UAB „Gražėja“ – 1 egz.

3. Darbų suvestinė K. Medžiaušo pers. įmonė ir kt. – 1 egz.

4. Kelių remonto suvestinė UAB „Keldorista“ – 1 egz.

Komisijos nariai::

Jadvyga Aliulienė
Gracijus Naujikas
Edmundas Vaitkus

Edmundo Vaitkaus - atskiroji nuomonė:

1. Sušaukti Sodininkų Bendrijoje „Žalesėlis“ visuotiną susirinkimą - ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito)aktui apsvarstyti, atskirai - pagal pateiktą paraišką.

2. Pasirengti balsavimui iš anksto raštu. Bendrijos įstatai numato. Jeigu Bendrijos narys negali dalyvauti Bendrijos narių susirinkime, jis dėl susirinkime svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu. Raštu iš anksto balsavę Bendrijos nariai laikomi dalyvaujančiais narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus).

3. Atsižvelgiant į Sodininkų bendrijos įstatymo pataisas, iki pirmo visuotino bendrijos narių susirinkimo, turėjo būti sudaryta darbo grupė, naujos redakcijos įstatams parengti. Neprieštaraujantiems Civiliniam kodeksui, Sodininkų bendrijų įst. ir kitiems įstatymams, bet numatyto visuotino susirinkimo darbotvarkėje šio kl. nėra, o tai reiškia, kad veikiama ankstyvesniais metodais, t.y. nepaisoma Sodininkų bendrijos įstatymo pataisų dėl teisingų mokesčių nustatymo ir kt.

Edmundas Vaitkus

Klausimai valdybai žiūrėti čia ???

Kai konsultuodama girdžiu, kad “nėra vertų vyrų” ar “visi vyrai neištikimi”, visada užduodu tą patį klausimą: “Kiek vyrų jūs turėjote?”

“Su rimtais santykiais, ar be jų?” – moterys bando padidinti kiekį, kad jų išvados atrodytų įtikinamesnės. Ir netgi šiuo atveju paaiškėja, kad rimtų santykių, kurie galėjo baigtis santuoka, buvo gal du, gal trys, o apskritai vyrų – gal trys, gal penki, įskaitant pačius nerimčiausius. Ir tai dar nemažas skaičius, nes dažnai moteris gyvenime turi viso labo vieną ar du vyriškius.

Vyrams tokia moteris – skaistumo, dorumo pavyzdys, o realybėje paaiškėja, kad moteris susirinko savyje vos ne visus egzistuojančius apribojimus, vos ne visas baimes.

Globalaus masto išvados apie “visus vyrus”, padarytos, remiantis vienu-trimis pavyzdžiais iš savos patirties – ar ne per plačiai moteriškės užsimoja? Kad galima būtų daryti bent minimaliai atsakingas išvadas apie “visus”, reikia turėti santykius su tokiu vyrų kiekiu, kad tuos skaičius galima būtų užskaityti kaip statistinius duomenis. Nes kitaip visos tos moterų išvados – tai ne kas kita, kaip mamos nuomonė apie vyrus arba tėtį, a

Projektas

Sodininkų Bendrija (SB) „Žalesėlis“ Revizijos Komisijos Darbo Reglamentas

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Šis reglamentas nustato SB “Žalesėlis” Revizijos komisijos veiklos formas bei tvarką, taip pat Revizijos komisijos narių atsakomybę.

1.2. Revizijos komisija savo darbe vadovaujasi paskutinių redakcijų: Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais bendruosius apskaitos principus, organizacijų ūkinę veiklą bei Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinę apskaitą, LR sodininkų bendrijų įstatymu, SB “Žalesėlis” įstatais, SB narių susirinkimo nutarimais ir šiuo Reglamentu.

2. REVIZIJOS KOMISIJA JOS RINKIMAI IR KOMPETENCIJA

2.1. Revizijos komisiją renka SB “Žalesėlis” visuotinis susirinkimas trejiems metams. Revizijos komisijos nariai pradeda eiti pareigas kitą dieną po SB “Žalesėlis” visuotinio susirinkimo, kuriame buvo išrinkti.

2.2. Revizijos komisiją sudaro 3 nariai, iš kurių SB “Žalesėlio” visuotinis susirinkimas išsirenka Revizijos komisijos pirmininką.

2.3. Revizijos komisija nėra pavaldi Bendrijos valdymo organui (Valdybai ar jos pirmininkui) ir atsiskaito narių susirinkimui kartą per metus, svarstant Bendrijos finansinių metų rezultatus. Revizijos komisijos pranešimas į narių susirinkimo darbotvarkę įrašomas atskiru klausimu.

2.4. Revizijos komisijos nariu negali būti Bendrijos valdybos nariai, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, ir asmenys, kuriuos su valdybos nariais sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, sutuoktinio (sugyventinio) broliai, seserys, vaikai, tėvai, taip pat Bendrijos buhalteriai.

2.5. Revizijos komisijos ir jos pirmininko teisės ir pareigos:

2.5.1. Revizijos komisijai vadovauja jos pirmininkas, renkamas visuotiniame narių susirinkime.

2.5.2. Duoda pavedimus revizijos komisijos nariams;

2.5.3 Pateikia visuotiniam narių susirinkimui finansinės veiklos patikrinimo metų ataskaitą;

2.5.4 Revizijos komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Komisijos narys SB “Žalesėlis” valdybos posėdžiuose, bet nedalyvauja jos sprendimų/nutarimų priėmime;

2.5.5 Sprendžia kitus, susijusius su komisijos darbo organizavimu, klausimus.

2.5.6. Vieną kartą per metus pasibaigus Bendrijos finansiniams metams (eilinis patikrinimas) tikrina SB “Žalesėlis” ūkinę finansinę veiklą. Patikrinimas turi būti atliekamas praėjus protingam terminui nuo finansiniu metų pabaigos, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Atlikus patikrinimą (reviziją) surašomas patikrinimo aktas, su kuriuo supažindinama Bendrijos valdyba. Patikrinimo aktas Bendrijos valdybai pateikiamas likus ne vėliau kaip dviem savaitėms iki Bendrijos narių susirinkimo, kuriame jis bus pristatytas;

2.5.7. Tikrina SB “Žalesėlis”ūkinę finansinę veiklą;

2.5.8. Atlieka neeilinį ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/4 Bendrijos narių. Atlikus patikrinimą (reviziją) surašomas patikrinimo aktas su kuriuo pasirašytinai supažindinama Bendrijos valdyba, likus ne vėliau kaip dviem savaitėms iki Bendrijos narių susirinkimo, kuriame jis bus pristatytas, ir artimiausiame Bendrijos narių susirinkime pateikiama ataskaita apie patikrinimų rezultatus ir nustatytus Bendrijos veiklos pažeidimus;

2.5.9. Informuoja artimiausią Bendrijos narių susirinkimą apie patikrinimų rezultatus ir nustatytus Bendrijos veiklos pažeidimus;

2.5.10. Finansiniams metams pasibaigus, narių susirinkimui pateikia išvadą dėl bendrijos metinės finansinės atskaitomybės, įskaitant informaciją apie SB „Žalesėlio“ veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus ir SB “Žalesėlis” visuotinių susirinkimų nutarimus.

2.5.11. Iš anksto viešai nevertina ir neskelbia atlikto tikrinimo rezultatų, įsipareigoja būti objektyviu ir sąžiningu;

2.5.12. Patikrinimą atlieka kiek įmanoma greičiau (ne ilgiau, kaip vieną mėnesį), esant reikalui kreiptis (raštu) į Bendrijos valdybą patikrinimo laiko pratęsimui;

2.5.13. Užtikrina, kad patikrinimo metu dokumentai iš patalpų nebūtų išnešami. Išsinešti dokumentus iš patalpų/kontoros galima tik Bendrijos valdybai sutikus pagal pateiktą raštišką prašymą, kuriame įvardinami konkretūs dokumentai, jų kiekis ir asmuo, atsakingas už dokumentų saugojimą.

2.5.14. Užfiksavus esamą padėtį tikrinimo metu netrukdo darbuotojams vykdyti Bendrijos operatyvinės ūkinės-finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos operacijų, grąžina šiai veiklai būtinus dokumentus per penkias (5) darbo dienas pareikalavus Bendrijos valdybai;

2.5.15. Patikrinimo akte-ataskaitoje apibūdina visus atliktus patikrinimus, nurodo patikrinimų iniciatorius, nustatytus pažeidimus, trūkumus bei priemones jiems pašalinti, įvertina Bendrijos metinės finansinės atskaitomybės realumą, pateikia informaciją visais veiklos tikrinimo klausimais, pateikia pasiūlymus Bendrijos finansinei ūkinei veiklai pagerinti;

2.5.16. LR Įstatymų ar atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka Saugo Bendrijos konfidencialią informaciją, kurią ji sužino kontroliuodama Bendrijos veiklą.

2.5.17. Vykdo kitą įstatuose ir SB “Žalesėlis” vidaus teisės aktuose numatytą veiklą.

2.5.18. Revizijos komisija, įgyvendindama jai priskirtas funkcijas, turi šias teises:

2.5.19. Gauti visus dokumentus kaip pavyzdžiui: Valdybos bei visuotinių susirinkimų protokolus, sutartis su paslaugas teikiančiomis organizacijomis bei jų apmokėjimą, griežtos apskaitos dokumentus bei, atspindinčius SB “Žalesėlis” ir jos valdymo organų veiklos teisėtumą ir tikslingumą;

2.5.20. Informavus SB “Žalesėlis” Pirmininką prieš 7 dienas gauti iš Pirmininko, Valdybos narių raštiškus paaiškinimus Revizijos komisijos pateiktais klausimais;

2.5.21. Iš anksto suderinus su Bendrijos valdyba, įeiti į tikrinamų objektų patalpas, kuriose laikomi tikrinami dokumentai, pinigai, materialinės vertybės ir patikrinti pinigų, ir materialinių vertybių likučius natūra ir pagal apskaitos dokumentus;

2.5.22. Siūlyti Pirmininkui SB “Žalesėlis” vardu kreiptis į kompetentingas įstaigas, institucijas ir organizacijas dėl teisės aktų išaiškinimo;

2.5.23. Inicijuoti neeilinio Valdybos posėdžio ir neeilinio visuotinio susirinkimo sušaukimą;

2.5.24. Daryti neeilinius patikrinimus savo iniciatyva arba jei to reikalauja ne mažiau nei 25% SB narių.

2.5.25. Turi kitas teises, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams, SB “Žalesėlis” įstatams, SB “Žalesėlis” visuotinio susirinkimo sprendimams ir šiam reglamentui.

2.5.26. Revizijos komisija atskaitinga ir atsakinga SB “Žalesėlis” visuotiniam susirinkimui.

2.5.27. Tarp visuotinių susirinkimų į Revizijos komisiją raštu ar žodžiu gali kreiptis:

2.5.28. Valdybos Pirmininkas ir jos nariai;

2.5.30. Trys SB „Žalesėlis“ nariai.

2.5.31. Revizijos komisija per 30 dienų privalo raštu pateikti atsakymą į kreipimąsi.

2.5.32. Revizijos komisija savo posėdžių protokolus viešina SB “Žalesėlio” internetiniame puslapyje.

3. REVIZIJOS KOMISIJOS POSĖDŽIAI.

3.1. Revizijos komisija sprendimus priima posėdžiuose.

3.2. Revizijos komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, kai juose dalyvauja daugiau kaip 1/2 jos narių.

3.3. Revizijos komisijos posėdžius šaukia, jų vietą, laiką bei darbotvarkę nustato Revizijos komisijos pirmininkas arba 1/2 komisijos narių apie juos informuodami bendrijos Pirmininką bei Valdybą.

3.4. Revizijos komisijos posėdžiuose turi teisę dalyvauti Pirmininkas, Valdybos nariai ir Revizijos komisijos kviesti asmenys.

3.5. Revizijos komisijos posėdžiams pirmininkauja Revizijos komisijos pirmininkas arba kitas Revizijos komisijos paskirtas Revizijos komisijos narys.

3.6. Revizijos komisijos posėdžius protokoluoja Revizijos komisijos paskirtas Revizijos komisijos narys. Protokole nurodoma posėdžio vieta ir laikas, dalyvių skaičius, kvorumo buvimas, priimti sprendimai ir pateiktos išvados. Prie protokolo turi būti pridedamas dalyvių sąrašas ir informacija apie posėdžio sušaukimą. Protokolą pasirašo posėdžiui pirmininkavęs ir posėdį protokolavęs Revizijos komisijos narys.

3.7. Revizijos komisijos dokumentai registruojami ir saugomi SB “Žalesėlis” Įstatuose numatyta tvarka.

3.8. Revizijos komisijos posėdžiuose nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Revizijos komisijos pirmininko, jeigu jis dalyvauja posėdyje, balsas. Jeigu Revizijos komisijos pirmininkas posėdyje nedalyvauja arba nebalsuoja ir balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimas laikomas nepriimtu.

3.9. Revizijos komisijos posėdžiuose dalyvaujantys kviestieji asmenys, posėdžio pirmininkui leidus, gali pasisakyti, išdėstyti savo nuomonę, pareikšti pastabas, pasiūlymus.

3.10. Asmenys nesilaikantys tvarkos ir rimties, ar kitaip trukdantys Revizijos komisijos darbui, Revizijos komisijos pirmininko sprendimu gali būti pašalinti iš posėdžio. Toks posėdžio pirmininko sprendimas įrašomas į protokolą.

3.11. Jei dėl Revizijos komisijos nario etikos, nešališkumo ar veiklos kyla abejonių, apie tai jis privalo viešai pasiaiškinti artimiausiame SB “Žalesėlis” visuotiniame susirinkime.

3.12. Nepasitikėjimą Revizijos komisijos nariu klausimą gali inicijuoti daugiau nei pusė Valdybos narių. Valdybai išreiškus nepasitikėjimą Revizijos komisijos nariu, jo įgaliojimai sustabdomi ir priimamas nutarimas šaukti neeilinį SB “Žalesėlis” visuotinį susirinkimą. Sprendimas dėl nepasitikėjimo revizijos komisijos nariu laikomas priimtas, jei už tokį pasiūlymą balsuoja dauguma SB “Žalesėlis” narių.

3.13. Patikrinimams atlikti Revizijos komisija gali pasitelkti specialistus. Sudėtingiems patikrinimams atlikti Revizijos komisija, Bendrijos valdybai sutikus, gali pasitelkti ekspertus ir konsultantus.

3.14. Visi Revizijos komisijos priimti nutarimai ir (ar) išaiškinimai yra rekomendacinio pobūdžio.

3.15. Revizijos komisija, įgyvendindama įstatuose, šiame reglamente bei kituose SB “Žalesėlis” teisės aktuose numatytas funkcijas, neturi trukdyti Pirmininkui ar SB Valdybai vykdyti savo funkcijas.

4. ATSAKOMYBĖ

4.1. Revizijos komisijos nariai LR įstatymų nustatyta tvarka atsako už:

4.2 Nepatenkinamą Bendrijos ūkinės-finansinės veiklos kontrolę;

4.3. Bendrijos veiklos trūkumų nuslėpimą;

4.4 Revizijos metu paimtų tikrinti finansinių ataskaitų, apskaitos dokumentų, registrų, kompiuterinių programų ir informacinių sistemų duomenų kopijų praradimą;

4.5. Konfidencialios informacijos paskelbimą;

4.6. Fiktyvių patikrinimų aktų surašymą ir neteisingos (neobjektyvios) informacijos pateikimą.

5. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS.

5.1. Šį Reglamentą SB Valdybos ar Revizijos komisijos teikimu tvirtina ir keičia SB “Žalesėlis” visuotinis susirinkimas.

Sodininkų bendrija „Žalesėlis" 2019 metų ūkinės-finansinės veiklos revizijos aktas

2020 birželio 17

Įžanga

2019 metų ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą atliko revizijos komisija (pirmininkas Jeronimas Maskeliūnas bei nariai Gracijus Naujikas ir Nemunas Biknius).

Patikrinimas apima laikotarpį nuo 2019 metų sausio I dienos iki 2020 sausio 1.

Patikrinimo pagrindu buvo LR Sodininkų Bendrijų įstatymo 2014 m. gruodžio 11 d. Nr. XII-1425 redakcija, Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatai, patvirtinti 2018 metais. Įstatų 87-90 straipsniai nustato Revizijos komisijos sudėtį bei veiklos pobūdį

Pilną revizijos komisijos akto versiją žiūrėkite: ČIA

Sodininkų bendrija „Žalesėlis“

Žalesėlio g. Riešės seniūnija Vilniau rajonas Įm. kodas 186498898

_________________________________________________________________________________________________________________

Ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito)

Aktas

2020-07-16

Ankstesnė, t. y. per laikotarpį nuo nu 2008 iki 2018 m., valdybos sudėtis keitėsi, bet valdybos pagrindas išlikdavo tas pats: valdybos pirmininkas Nikolajus Čiumakovas, valdybos nariai E. Bulovas, S. Ulkė, V. Mališauskienė, N. Biknius, E. Černiauskas, V. Pavlovas, L. Daugėnėnė ir kt. Buhaltere nuo 2008 iki 2015-05 m. dirbo Violeta Dainienė, nuo 2015-09-02 m. dirba valdybos narė Larisa Daugėnienė.

Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris.

Komisijai nebuvo pateikti žemiau išvardinti ir įstatuose numatyti dokumentai:

1. Bendrijos bendro naudojimo turto ir objektų registracijos knyga.

2. Bendrijos narių registravimo knygą.

3. Valdybos darbo reglamentas.

4. Surenkamų mokesčių registras.

Taip pat valdyba nevykdė visuotiniuose pakartotiniuose susirinkimuose priimtų nutarimų, tokių kaip:

2008 m. Apkarpyti želdinius prie pagrindinių kelių, kurie trukdo prasilenkti automobiliams.

2013 m Buvo patvirtinti bendrijos įstatai. Jie nebuvo registruoti Registrų centre.

2014 m neatstatyti saugos kalneliai ant pagrindinių kelių.

Valdybos nariai nepasiskirstė veiklos sritimis. Valdybos nariams esant atsakingais už atatinkamas sritis, būtų daug skaidriau priimami įvairūs atlikti remonto darbai. Dabar beveik visus darbus vienasmeniškai priimdavo valdybos pirmininkas Nikolajus Čiumakovas. Kai kurių atliktų darbų sumos (bet ne atlikti darbai) buvo derinamos valdybos posėdžiuose.

Valdybos nariams nesuteikta teisė pavieniai nurodinėti Bendrijios darbuotojams atlikti atskirus darbus, tačiau valdybos narys E. Bulovas savo nuožiūra akceptavo sąskaitas ir kt.

Bendrijos veikla kontroliuojama formaliai: renkama revizijos komisija finansinei – ūkinei veiklai kontroliuoti, bet į revizijos komisijos pastabas ir pasiūlymus praktiškai neatsižvelgiama.

Visuotiniame pakartotiniame susirinkime buvo patvirtinta 15 revizijos komisijos pasiūlymų, o įvykdyta tik nežymi dalis.

2016 m. Visuotinis susirinkimas savo nutarimu buvo įpareigojęs Bendrijos valdybą patikslinti ir detalizuoti šios žemės išpirkimą, tačiau valdyba 2016-10 25 d. posėdyje (protokolas Nr.41(9) dalyvaujant visiems valdybos nariams: N. Čiumakovui, E. Černiauskui, E. Bulavui, L. Daugėnienei, S.Ulkei, N. Bikniui ir A. Vaitkui (visi pasirašė posėdžio protokolą), prisiimdami visuotino susirinkimo kompetencijos klausimą, vienbalsiai nusprendė išpirkti 0,1342 ha valstybinės žemės sklypą SB „Žalesėlis“ vardu ir atliko sklypo registraciją Registrų centre SB "Žalesėlis" nuosavybės teise, nesant aiškaus žemės privatizavimo motyvo.

1. Pirminininkas N. Čiumakovas (valdyba) daugeliu atvejų savo veikloje nesivadovavo arba grubiai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas normas.

2. Bendrija (valdyba) nenusistatė ūkinių operacijų registravimo ir apskaitos registrų.

2.1. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registro.

2.2. Materialinių vertybių apskaitos registro.

2.3. Piniginių mokėjimų apskaitos registro ir kitų registrų, numatytų supaprastintos buhalterijos apskaitos apraše.

3. Bendrijos valdyba daugeliu atvejų viršijo savo kompetencijos ribas.

4. Bendrija (valdyba) neišsaugojo ir nepateikė bendrijos veiklai ir tyrimui reikšmingų dokumentų:

a) Visuotinių susirinkimų protokolų .

b) Visuotinių susirinkimų patvirtintų darbų sąmatų.

c) Revizijos komisijos aktų.

d) Valdybos darbo reglamento.

ė) Defektinių aktų.

e) Medžiagų nurašymo aktų (pateiktas vienas aktas).

f) Mokesčių mokėjimo apskaitos registro.

g) Pirmininkas (valdyba ir buhalterė) neregistruoja ataskaitinio laikotarpio finansinių - ūkinių operacijų.

Komisija laikosi nuomonės, jog piniginių lėšų apskaita ir lėšų panaudojimas yra pagrindiniai dalykai Bendrijos veikloje.

1. Bendrijos finansinės pajamų-išlaidų sąmatos.

2. Nario mokesčio apskaitos registro.

3. Kasos įplaukų ir išlaidų dokumentų už laikotarpį nuo 2015-07-01 dienos iki 2015- 12- 31 dienos.

4. Kasos patikrinimo aktų.

Nesilaikant nustatytos tvarkos (teisės aktų), nepateikus išlaidų dokumentų, sąskaitų-faktūrų, nurašytos transporto ir ryšių paslaugos sudaro – 8495,54 Eur.

Be to, nustatyta, kad ši suma viršija leistiną limitą transporto ir ryšių paslaugoms 1028,00 eurais. Nikolajui Čiumakovui išrašyti išlaidų orderiai 278,68 Eur., 400,00 Eur. Ir 300,00 Eur.,benra suma sudaro 978,68 Eur., bet nerasta atsiskaitymo dokumentų.

Bendrijos valdybos pirmininkas N. Čiumakovas (valdyba), vykdė Bendrijai ekonomiškai nenaudingus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus:

Pasinaudojus 2018 m. rugpjūčio 25 d. tyrimu dėl tikslinių mokesčių geodezinių matavimo darbams finansuoti. Bendrijos valdybos pirmininkas N. Čiumakovas (valdyba) neteisėtai disponavo tikslinės paskirties piniginėmis lėšomis, kurių geodeziniams matavimams buvo surinkta 34239 Lt:

1. Pagal sutartį Nr. 108 tarp Bendrijos su UAB „Geo -Tec-Baltija“, rangovui iš Bendrijos sąskaitos 2008 m. buvo apmokėta 13649,71 ( 3953,23 Eur.) už pagal sutartį neatliktus darbus.

279,19 Lt iš Bendrijos kasos sumokėta 206 skl. Savininkui Čerkasovui už geriamo vandentiekio vamzdį ( tokia išlaidų paskirtis nenurodyta kasos išlaidų orderyje)

Neteisėtai už N. Čiumakovui asmeniškai jam skirtą baudą apmokėta 300,00 Lt

Karpavičiaus ind. įmonei už atliktus darbus (nėra aišku, kokie darbai buvo atlikti) sumokėta 4022,62 Lt (1165,03 Eur., nėra sąskaitos faktūros, nerasta defektinio ir atliktų darbų aktų.

M Silivanovui sumokėta 4230,90 Lt ( 1225,35 Eur. t.y. Tos pačios sutarties sąmatose Nr.1 ir Nr.2 skirtingai nurodomos medienos kainos nuo 246,00 iki 485,00 Eur.

R. Zavadckiui sumokėta 4000,00 Lt (1158,48 Eur.) už atliktus darbus – neatsiskaityta, nepateikti apskaitos dokumentai.

UAB „Litmas“ sumokėta 7865 Lt (2277,86 Eur.) už laiptų remontą – nepateikti defektiniai aktai ir sąmata.

UAB „Bermus“ sumokėta 2966,86 Eur. už remonto darbus – nepateikti defektiniai aktai, nėra sąmatos.

2009 05 . Vandentiekio remontas 34,6 m suma 12 574,73 Lt. (3641 Eur.). 1 m kainavo 305 Lt arba 88 Eur.

2011 08 Vandentiekio remonto darbai:

Asfalto dangos remontas

Kaip ir vandentiekio remonto darbus visus 10 metų, kelius remontavo UAB "Keldorista". Iš viso atliko darbų už 28 214,84 Eur. Defektiniai aktai nebuvo sudaromi, sąmatos sudaromos pagal faktiškai atliktus darbus. Sutartyse ir atliktų darbų aktuose nenurodytos vietos, kuriose atliekami remonto darbai, todėl patikrinti atliktų darbų kiekių negalima. Sąmatose įtrauktas asfalto po frezavimo išvežimas. Mokėjome už tai pinigėlius, o buvo galima visas po asfalto frezavimo likusias atliekas panaudoti mūsų neasfaltuotų kelių remontui. Tiems patiems darbams buvo taikomi skirtingi įkainiai. Darbų priėmimui nebuvo sudaryta komisija. Darbus vienasmeniškai priimdavo pirmininkas Nikolajus Čiumakovas. Kai kurie darbai formaliai svarstomi valdybos posėdžiuose, patvirtinant kainą po atliktų darbų. Kadangi sąmatos nėra. tai neaišku. kur ir kiek darbų bus atlikta.

Sniego valymo ir kiti darbai

Medžio darbai

Įvairių statybinių medžiagų, inventoriaus pirkimas

UAB „Adgesta“ už šiukšlių konteinerių aikštelės įrengimą ir kelio remontą sumokėta 3600,00 Eur. Ssąmata ir defektiniai aktai nepateikti, taip pat, už tos pačios šiukšlių konteinerių aikštelės pagrindo įrengimą sumokėta 1030 Eur. ir K. Medžiaušo individualiai įmonei . Atliktų darbų darbų aktas ir brėžinys pateikti, nors brėžinys ir sąmata neatitinka faktinės situacijos.

Be to, pažymėtina, kad šiukšlių konteinerių aikštelė turėjo būti apskaityta kaip – 4630 Eur. vertės nekilnojamas turtas ir įtrauktas į finansinę metinę ataskaitą. Tuo pačiu būdu turėjo būti apskaitytas ir didelės vertės – 2287,89 Eur. vandens siurblys, kurio priėmimo-perdavimo aktu, N. Čiumakovas turėjo perduoti esamam bendrijos pirmininkui G. Bergui.

Įvertinant situacijos nepaprastumą – galimą turto iššvaistymą, Ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito) komisija siūlo:

Su šiuo revizijos aktu supažindinti visus Sodų bendrijos narius ir ne narius.
Įpareigoti (buvusį bendrijos pirmininką) N. Čiumakovą perduoti įsigytas materialines vertybes ir inventorių Bendrijos pirmininkui G. Bergui.
Patvirtinti ūkinės veiklos (vietinio audito) patikrinimo AKTĄ
Atšaukti 2008-2018 metų laikotarpiu veikusius ir šiuo metu veikiančius valdybos narius: E. Bulovą, S. Ulkę ir L. Daugėnienę, kaip praradusius pasitikėjimą.
Priimti sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

_________________

Pastaba: Revizijos komisijos nariai, ar kuris tai narys pasilieka teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl teisingumo atstatymo Sodininkų Bendrijoje „Žalesėlis“.

Priedai:

1. Darbų suvestinė UAB „Šilda“– 1 egz.

2. Darbų suvestinė UAB „Gražėja“ – 1 egz.

3. Darbų suvestinė K. Medžiaušo pers. įmonė ir kt. – 1 egz.

4. Kelių remonto suvestinė UAB „Keldorista“ – 1 egz.

Komisijos nariai:

Jadvyga Aliulienė
Gracijus Naujikas
Edmundas Vaitkus

Edmundo Vaitkaus - atskiroji nuomonė:

1. Sušaukti Sodininkų Bendrijoje „Žalesėlis“ visuotiną susirinkimą - ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito)aktui apsvarstyti, atskirai - pagal pateiktą paraišką.

3. Atsižvelgiant į Sodininkų bendrijos įstatymo pataisas, iki pirmo visuotino bendrijos narių susirinkimo, turėjo būti sudaryta darbo grupė, naujos redakcijos įstatams parengti. Neprieštaraujantiems Civiliniam kodeksui, Sodininkų bendrijų įst. ir kitiems įstatymams, bet numatyto visuotino susirinkimo darbotvarkėje šio kl. nėra, o tai reiški kad veikiama ankstyvesniais metodais, t.y. nepaisoma Sodininkų bendrijos įstatymo pataisų dėl teisingų mokesčių nustatymo ir kt.

Edmundas Vaitkus

Attachments:
G1 Revizijos komisijos 2019 patikrinimo aktas0001 (1)pdf.pdf	[ ]	408 kB
SB Žaleslėlis Revizijos komisijos darbo reglamentas-2020 -su Ulkes pastabomis (1).pdf	[ ]	101 kB
Sodo bendrija Žalesėlis- 2014 revizijos aktas .pdf	[ ]	236 kB
Ūkinės-finansinės veiklos revizijos aktas 2015m.pdf	[ ]	153 kB

Revizijos aktai ir kt. žinios

👋 Mums rūpi tai, kas rūpi Jums!

PATYČIOMIS YRA LAIKOMI TYČINIAI, PASIKARTOJANTYS VEIKSMAI...

Taikos sutartis kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas